Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo viceministrė: jaunuoliai studijų programas renkasi ne tik pagal kainą

Pasiruošimas egzaminams
123rf.com nuotr. / Pasiruošimas egzaminams
Šaltinis: BNS
0
A A

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė įsitikinusi, kad išskirtinį socialinių mokslų populiarumą tarp įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas lemia ne tik gana maža šios srities studijų kaina, bet ir jaunuolių pasirinkimas įgyti būtent šios pakraipos profesiją.

Viceministrė nedramatizuoja socialinių mokslų populiarumo.

„Iš tiesų tas socialinių mokslų nuvertinimas yra labai neteisingas, nes socialinių mokslų plėtra susijusi su tokių sferų plėtra kaip paslaugų sfera – žodžiu, tai nėra visiškai nuo ekonomikos atsietas dalykas. Socialinėse sferose taip pat gimsta idėjos. Tam tikros socialinių mokslų šakos ir kryptys, kurioms skiriamas valstybės finansavimas, yra labai reikalingos“, – BNS sakė N.Putinaitė.

Valstybė socialinių mokslų krypties studijoms skyrė daugiausiai – 35 proc. – krepšelių. Kaip skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, socialinių mokslų krypties studijas pasirinko ir daugiau kaip du trečdaliai (69 proc.) už savo pinigus studijuosiančių pirmakursių.

Tokią situaciją prezidentės patarėja Virginija Būdienė žiniasklaidoje įvertino kaip nulemtą studijų kainų, mat kartu su humanitariniais mokslais socialinių mokslų norminė kaina yra mažiausia. Daugumos šių krypčių nuolatinių studijų metams atsieina beveik 4 tūkst. litų.

„Socialinių mokslų populiarumas yra pakankamai didelis visose šalyse, reikia turėti galvoje, kad Lietuva nėra jokia išimtis“, – pabrėžė N.Putinaitė.

Anot jos, rinkdamiesi, kur studijuoti už savo pinigus, būsimieji studentai tai daro dar atsakingiau nei patenkantieji į valstybės finansuojamas vietas.

„Kaina už studijas yra didelė, jei žmogus finansuoja savo lėšomis. Ir jeigu žmogus skiria net socialiniuose moksluose. tarkime už bakalauro studijų ketverius metus universitete 12 ar 16 tūkst. litų, tai reiškia, kad jis yra apmąstęs. Turbūt žmonės nėra tokie naivūs, kad pirktų už du litus blogą daiktą užuot pirkę gerą daiktą už tris litus“, – svarstė viceministrė.

„Juk investuojame ne tik pinigus, bet savo laiką, pastangas, jėgas. Nebūčiau linkusi taip supaprastintai žiūrėti į tuos dalykus. Kai žmogus priima sprendimą, susijusį su pinigais, pasveria labai daug argumentų, ne vien tik pinigines išlaidas“, – kalbėjo N.Putinaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad stojimą lemia išlaikyti egzaminai.

„Jie ne spontaniškai elgiasi, yra jau apmąstę“, – tvirtino viceministrė.

Jos teigimu, universitetai lanksčiai žiūri į studijuojančiojo finansines galimybės ir motyvuotiems brangesnių specialybių studentams kartais sumažina kainą, taiko įvairias skatinimo sistemas.

Pasak N.Putinaitės, nemaža dalis valstybės nefinansuojamas studijas pasirinkusių būsimų pirmakursių apskritai negalėjo pretenduoti į nemokamas studijas.

„Reikia gerbti pasirinkimą tų žmonių, kurie renkasi vadybą ar teisę ir sutinka už save mokėti. Dalis tų, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas vietas, yra anksčiau baigę studijas. Tie, kurie šiemet pasirašė į valstybės nefinansuojamas vietas, daugiausia rinkosi socialinius mokslus, o tarp jų yra tokių, kurie 1964 metais baigė mokslus. Didžiausias didėjimas prasideda nuo baigusiųjų 2002 metais. Taigi dalis mokančiųjų negali gauti finansavimo iš principo“, – pasakojo ji.

N.Putinaitė pabrėžė, kad „bazinis socialinių mokslų pasirinkimas yra išeities taškas“, po kurio tęsiamos ir kitos studijos.

„Aukštojo mokslo sistema nebėra tokia kaip anksčiau, kai žmogus pasirinkdavo vieną siaurą specialybę visam gyvenimui. Pagal dabartinę aukštojo mokslo sistemą yra galimybė studijuoti gretutines studijas, taip pat yra galimybė magistro studijoms stoti į kitą specialybę nei bakalauro, įgyti kelias kvalifikacijas ir tą mes labai skatiname“, – dėstė viceministrė.

Ji neatmetė, kad sprendžiant, kaip padalyti kitų metų studijų krepšelius, šiųmetėse proporcijose bus padaryta pakeitimų.

„Korekcijas darome kiekvienais metais. Mes būsime pasirengę jas daryti, kai išanalizuosime situaciją. Tai darysime rugsėjį ir spalį“, – BNS sakė N.Putinaitė.

Šiemet bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvavo 38 tūkst. 423 stojantieji, pasirašyta 31 tūkst. 570 studijų sutarčių.

Į valstybės finansuojamas vietas pasirašyta 9 tūkst. 580 studijų sutarčių universitetuose ir 8 tūkst. 674 studijų sutartys kolegijose. Universitetuose taip pat pasirašytos 8 tūkst. 768 studijų sutartys dėl valstybės nefinansuojamų vietų, kolegijose – 4 tūkst. 548 sutartys.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min