Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 17d. 13:12

Tarp opozicijos siūlymų švietimui – nuolatinė pagalba žemiausių pasiekimų mokykloms

Streikas mokykloje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Klasė

Susitarimo dėl švietimo tekstą rengianti Seimo darbo grupė savo projektą teiks vertinti švietimo ekspertams, tarp politikų siūlymų – nuolatinė pagalba žemiausių pasiekimų mokykloms.

„Vyriausybė pateikė savo juodraštį politinėms partijoms aptarti, šiandien mes tai ir darome, Seime aptarėme pradinį tekstą. Po savaitės vėl susitiksime, aptarsime pastabas ir toliau rengsime susitikimus su švietimo ekspertais“, – po susitikimo žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo laikinosios grupės pirmininko pavaduotoja V.Čmilytė-Nielsen sakė nematanti susipriešinimo, kad rengiami švietimo susitarimo projektai jau yra du: valdančiųjų Vyriausybėje ir opozicijos atstovų Seime.

„Tai, kad Vyriausybėje toliau vyksta darbas, vertinu pozityviai. Kuo daugiau diskutuosime apie švietimą, kuo daugiau pastangų bus įdėta, tuo geriau. Jei šiandien čia mūsų pastangos paskatino Vyriausybę aktyviau dirbti, yra tik pliusas. Dirbsime dėl rezultato, ne tiek svarbu, po kieno kepure ar karūna visa tai vyksta, mūsų tikslas – kuo geresnis dokumento tekstas ir kuo geresnė švietimo kokybė Lietuvoje“, – kalbėjo liberalė.

Pradinį susitarimo tekstą rašantis konservatorių frakcijos atstovas Mantas Adomėnas teigė, kad pagrindinė kliūtis Lietuvos švietimui yra bendrojo ugdymo kokybė.

„Kalbamės, koks turėtų būti rodiklis virš vidutinio atlyginimo orientuojantis į mokytojo atlyginimą, imtis tokio dalyko, imti 20 proc. prasčiausiai veikiančių mokyklų ir labai individualiai su jomis dirbant jas kelti į viršų“, – žurnalistams sakė M.Adomėnas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

„Lietuvos pagrindinė problema ne tai, kad neturime gerų mokyklų, turime, bet taip pat turime per daug prastai veikiančių mokyklų, reikia jas kelti iš apačios į viršų ir tai padaryti nuolatine pastanga. Imame 20 proc. dabar, jas pastūmėjame, tada imame kitas, ir taip iš apačios kelti sistemą į viršų“, – kalbėjo parlamentaras.

Socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė siūlė modelį, kad valstybės finansavimą ugdymui gaunančios mokyklos privalėtų priimti visus vaikus pagal gyvenamąją vietą, be atrankos, privačios mokyklos, jei naudojasi valstybės finansavimu ugdymo daliai, negalėtų imti mokesčio už mokslą, nebent už papildomas paslaugas.

„Mes laikomės pozicijos, kad vaikų segregavimas nuo ankstyvo amžiaus pagal socioekonominę padėtį ir specialiuosius poreikius gilina atskirtį ir kuria nelygių galimybių visuomenę – elito grupelė ir dauguma apleistų mokyklų. Vaikai turi mokytis kuo arčiau gyvenamosios vietos, jų nerūšiuojant ir kartu užtikrinant visą reikalingą švietimo pagalbą tiek gabiems vaikams, tiek vaikams su negalia“, – BNS sakė D.Šakalienė.

„Vietoje to, šiandien turime piramidę, kur viršuje elito gimnazijos, surinkti vaikai iš geriausių šeimų, pagal pažymius, ir be jokių negalių ir specialiųjų poreikių, ir tada visa kita likusi „vargo Lietuva“, kur, jei tu turi negalią, tau negali suteikti paslaugų, nes mokykla neturi pinigų mokytojo padėjėjui, jei tu mokaisi prastesniais pažymiais, tu nereikalingas geresnei gimnazijai ir taip toliau“, – kalbėjo socialdemokratų atstovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė

Vyriausybei sausį pasiūlius susitarimo dėl švietimo projektą, procesas persikėlė į Seimą. Buvo suburta politikų grupė dokumentui rengti, tačiau netrukus ją palikus „valstiečių“ atstovui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, joje liko tik opozicijos atstovai.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad susitarimas toliau rengiamas Vyriausybėje, o opoziciją kaltina bandant „torpeduoti premjero iniciatyvą“ ir prieš rinkimus užsiimant „politiniais žaidimais“. R.Karbauskis BNS yra sakęs, jog gali būti, kad susitarimą pasirašys tik valdančios ir daugumą remiančios partijos, nors be opozicijos parašų susitarimo nacionaliniu ir nebūtų galima vadinti.

Premjero pateiktame projekte siūloma apsispręsti, ar reikėtų keisti mokyklų finansavimo tvarką, arba jų pavaldumą, t.y. siūloma arba laikinai perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valdyti valstybei, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms. Svarstoma, kad tai padėtų imtis ryžtingesnių priemonių pertvarkant mokyklų tinklą.

Pagal premjero siūlomą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Taip pat siūloma susitarime numatyti, jog nuo 2022-ųjų mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, 95 proc. vaikų nuo trejų metų kaimo vietovėse lankytų darželius, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

08:43
06:47

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

02:17
05:19
02:24

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min