Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 5d. 12:28

Tyrimas atskleidė, dėl kokių priežasčių Lietuvos mokytojai nesiekia direktoriaus posto

Mokytojas
123rf.com nuotr. / Mokytojas

Šiuo metu Lietuvoje iš beveik 2000 veikiančių mokymo įstaigų daugiau nei 200 neturi nuolatinio vadovo. ISM magistrantūros absolventės ir mokytojos atliktas tyrimas parodė, kad mokytojų noras tobulėti, įgyvendinti tikslus ir kelti kompetenciją skatina siekti vadovo pareigų. Tačiau siekti tokios pozicijos, pasak tyrimo, trukdo pasitikėjimo stygius, nesaugumo jausmas bei kiti vidiniai veiksniai. Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės magistrantūros absolventė ir mokytoja Zita Bartkevičienė atliko tyrimą, kuriuo aiškinosi paskatas ir trukdžius, lemiančius mokytojo pasirinkimą daryti karjerą ir tapti mokyklos vadovu.

Karjerą daryti skatina aukštesnieji tikslai, stabdo – aplinka

Tyrimas atskleidė, kad siekti mokyklos vadovo pareigų mokytojus skatina aukštesnieji poreikiai: troškimas įgyvendinti savo tikslus, skleisti vertybines nuostatas, saviraiškos, tobulėjimo, pripažinimo siekiai, noras išbandyti save priimant iššūkius, poreikis bendrauti, veikti savarankiškai. Didelę įtaką norui siekti karjeros daro ir kokybiniai švietimo pokyčiai, galimybė mokytis, kelti kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų, didesnis finansinis atlygis, naujomis užduotimis praturtintas darbo turinys, organizacijos palaikymas.

„Atliepti aukštesnieji poreikiai yra stipri vidinės motyvacijos dalis, o būtent vidinė motyvacija tampa pasitenkinimo darbu pagrindu. Mokytojams, siekiantiems vadovo pozicijos, vidinė motyvacija suteikia energijos siekti vadybos ir lyderystės kompetencijų, skatina daryti teigiamą poveikį mokymui ir mokymuisi. Tačiau ne mažiau svarbus yra teigiamas išorinės aplinkos poveikis, palankios aplinkybės, sudarančios sąlygas lyderystės raiškai“, – sako Margarita Pilkienė, ISM universiteto Švietimo lyderystės programos direktorė bei Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė.

ISM nuotr./Margarita Pilkienė
ISM nuotr./Margarita Pilkienė

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokytojams siekti vadovo karjeros trukdo tokie vidiniai veiksniai, kaip pasitikėjimo stygius, per didelė atsakomybės našta, kompetencijų stygius, nesaugumo jausmas ir dėl vadovo pareigų gresiantys asmenybės suvaržymai – laisvės, savarankiškumo, ramybės praradimas.

„Esamą mokyklų vadovų trūkumą didele dalimi sąlygoja ir šie veiksniai, trukdantys mąstyti plačiau, nebijoti, siekti daugiau. Kita vertus, vidinės nuostatos, kurios suvokiamos kaip karjeros trukdžiai, gali būti keičiamos įvairių psichologijos metodų pagalba. Čia padeda specialūs mokymai, studijos, koučingas ar mentorystė“, – sako M.Pilkienė.

Mokytojams, ypač tik pradedantiems dirbti, reikėtų paaiškinti, kokių galimybių jie turi mokykloje, kokias savybes, gebėjimus turėtų ugdytis.

Šiems veiksniams atsirasti įtakos turi ir nustatyti išoriniai trukdžiai – neapibrėžta, pertekliniais reikalavimais grindžiama mokyklos vadovų atestavimo tvarka, ilgas ir painus reikalavimų sąrašas, per didelė švietimo padalinių kontrolė, ribotos mokyklos vadovo veikimo galimybės, varžančios savarankiškus sprendimus, pareigų ir užduočių sudėtingumo neatitinkantis atlyginimas bei specifinės darbo sąlygos, sukeliančios nepasitenkinimą.

Karjeros galimybės turi būti pristatomos

Darbo išvadose Švietimo lyderystės absolventė taip pat pateikia rekomendacijas, kaip sukurti karjerai palankią aplinką mokykloje. Anot darbo autorės, pirmas žingsnis mokytojui karjeros plėtojimui – mokykloje egzistuojančių karjeros galimybių pristatymas.

„Mokytojams, ypač tik pradedantiems dirbti, reikėtų paaiškinti, kokių galimybių jie turi mokykloje, kokias savybes, gebėjimus turėtų ugdytis. Vertikalioje karjeroje jiems reikia tobulėti ir asmeniškai, ir profesine prasme, nuolat kelti savo kvalifikaciją. Vystant karjerą horizontaliai (siekiant tapti mokytojais konsultantais), naudinga juos skatinti aktyviai dalyvauti ne tik dalykinėje veikloje, bet ir projektuose, padedančiuose ugdytis bendrąsias kompetencijas ir plečiančiuose akiratį“, – sako Z.Bartkevičienė.

Ugdant mokytojų vadybines kompetencijas, turėtų būti sudarytos sąlygos savo gebėjimus išbandyti vadovaujant klasei ar savivaldos grupei. Lyderystės įgūdžiai turėtų būti ugdomi kvalifikacijos kėlimo kursuose, stažuotėse, mokymuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min