Tyrimas bus pristatytas Lietuvos studentų sąjungos konferencijoje „Įvairialypė diskriminacija aukštajame moksle ir žmogaus teisės“, kuri vyks š. m. birželio 28 dieną, 10 val. Vilniuje (viešbutyje „Conti”, Raugyklos g. 7/2).
Tyrime dalyvavo 20-ties Lietuvos universitetų ir 19-kos kolegijų studentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 182 081 studentą. Tyrimą vykdė Lietuvos studentų sąjunga bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru bei tyrimų bendrove „Socialinis informacijos centras“.
Naujausi tyrimo rezultatai parodė, kad diskriminacines patyčias nuolat patiria nuo 39,4 proc. iki 76,8 proc. aukštųjų mokyklų studentų. Daugiausiai patyčių patiriama dėl asmens lyties ir lytinės orientacijos. Nuo 12,9 proc. iki 49,9 proc. tyrimo respondentų teigė, kad yra girdėję aukštosios mokyklos dėstytojų, sakančių pašaipių replikų. Dėstytojų diskriminacinės patyčios dažniausiai skiriamos moterims (49,9 proc.). Tyrime tarp bakalauro ir magistro studentų atsakymų statistinių skirtumų neaptikta.
„Lietuvos aukštosiose mokyklose tarp studentų ir dėstytojų plačiai paplitusios diskriminacinės patyčios tik patvirtina įsišaknijusius akademinės bendruomenės stereotipus, susijusius su lyties, lytinės orientacijos, homofonijos apraiškomis. Tai, jog tyrime dalyvavę tiek magistrai, tiek bakalaurai turi tokias pačias nuostatas įvairovės klausimais parodo, jog aukštoji mokykla iš esmės neturi įtakos kultūrinių vertybių formavimui“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos socialinės integracijos koordinatorius ir projektų vadovas Vytautas Valentinavičius.
V. Valentinavičius taip pat akcentuoja, kad seksizmą tyrime studentai įvardija kaip normalų reiškinį, o žeminančią aplinką jaunuoliai linkę suvokti ne kaip diskriminacinę, bet kaip tinkamą. Tokia situacija tik įrodo, jog egzistuoja akademinės bendruomenės sistemiško ugdymo stoka.
Pasak V. Valentinavičiaus, veiksmingiausias receptas diskriminaciją aukštajame moksle mažinti yra visapusiškas aukštųjų mokyklų bendruomenės švietimas, vertybių formavimas bei nuolatinė situacijos analizė. Akcentuotina ir tai, jog tyrimo respondentai pasisakė dėl specialių komisijų steigimo aukštosiose mokyklose, kurios būtų atsakingos už bendrosios situacijos stebėseną, (galimų) diskriminacinių situacijų skundų nagrinėjimą.
Konferencijoje, kurioje bus pristatomi naujausio tyrimo rezultatai, taip pat pasisakys bei pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, advokatas prof. Vytautas Mizaras, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė, LSS socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius, teisininkė Julija Šlekonytė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, advokatė dr. Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė teisininkė Jūratė Guzevičiūtė.
Konferencijoje apsilankys Lietuvos Prezidentės patarėja V.Budienė, Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus patarėjas Tomas Baranovas, Lygių galimybių kontrolierės vyriausioji patarėja Danguolė Grigalovičienė, Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro vadovė Jolanta Savickienė, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nyderlandų Karalystės ambasadų atstovai.
Studentų atstovai, atlikę tyrimą, parengė ir išleido leidinį „Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose“. Studentai leidinyje ne tik pristatė tyrimo rezultatus, bet ir pasiūlė ieškoti konkrečių bei platesnių veikimo būdų ir sprendimų galimybių.
Leidinį rasti galima visose Lietuvos viešose bei pagrindinėse universitetų bibliotekose, M.Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos Studentų savivaldų pagrindinėse būstinėse, su šia veikla susijusiose organizacijose bei artimiausiu metu Studentų atstovų interneto tinklalapyje www.lss.lt.
Primename, kad LSS aktyviai veikia žmogaus teisių, neįgaliųjų, lyčių, tikėjimo, etninių kultūrų klausimais aukštajame moksle jau nuo 2005 m. Šiuo tikslu 2009-aisiais metais yra įkurtas LSS įvairovės komitetas, kuriame aktyviai veikia studentai iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų. LSS yra surengusi ne vieną apklausą, tyrimą, diskusijas ir tarptautinę konferenciją, skirtą žmonių su negalia integracijos į aukštąjį mokslą, aukštojo mokslo atvirumo įvairovei temoms.
