Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vienintelė ŠMM rekomenduojamo balo netaikiusi kolegija – „kone verslo įmonė su pajėgiais studentais“

Studetai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Studentai
Šaltinis: 15min
2
A A

Beveik visos aukštosios mokyklos pirmą kartą solidariai taikė rekomenduojamą stojamąjį balą: ne mažiau kaip 3 balai į universitetus ir ne mažiau kaip 1,6 balo į kolegijas, pirmadienį, pasibaigus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Solidarumo pritrūko Marijampolės kolegijai, kuri vienintelė iš valstybinių mokyklų į valstybės nefinansuojamas vietas priėmė studentų, turinčių prastesnius rezultatus.

Minimalaus balo taikymas be išimties – neteisingas

Anot kolegijos direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Irenos Sviliuvienės, ŠMM siūlomo balo taikymas į valstybės nefinansuojamas vietas pretenduojantiems studentams – neteisingas.

Suvalkietis.lt nuotr./Irena Sviliuvienė
Suvalkietis.lt nuotr./Irena Sviliuvienė

„Studentai, kurie stoja į įvairias specialybes, jiems reikia įvairių žinių, jie būna mokykloje nepasirinkę vienokio ar kitokio egzamino ir dėl to balas nukenčia, o mokytis jie yra visiškai pajėgūs“, – tikina I.Sviliuvienė.

Jos nuomone, ministerija, jei būtų galėjusi, konkursinio balo kartelę, kaip prievolę, būtų nustačiusi jau seniai, tačiau iš savo kišenės už studijas mokantys studentai, anot jos, turi teisę įstoti ir su mažesniais balais.

„Jeigu studentai turi silpnesnes žinias, mes teikiame įvairias konsultacijas ir papildomas paramas, kad jie įgytų tų žinių, kurių reikia baziniam mokymuisi“, – aiškina Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotoja.

G.Viliūnas: „Suprantamas kolegijos noras turėti pakankamą studentų skaičių, bet tokia strategija labai trumparegiška.“

ŠMM apgailestauja, kad kolegija renkasi tokį kelią.

„Labai gaila, kad kolegija nusprendė nuleisti kokybės kartelę ir priimti prasčiau pasirengusius studentus, – 15min komentuoja švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Suprantamas kolegijos noras turėti pakankamą studentų skaičių, bet tokia strategija labai trumparegiška: galbūt studentų skaičius šiemet nemažės drastiškai, bet vėliau atbaidys kokybiškesnių studijų siekiančius studentus.“

Nėra balo, nėra kokybės, nėra vertingo diplomo

Anot viceministro, tokiose mokyklose ir programose, kuriose studijuoja nepasirengę studentai, negalima užtikrinti studijų kokybės.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Viliūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Viliūnas

„Galime palyginti: kad surinktų 1,6 konkursinio balo, stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose turi būti išlaikę 2 valstybinius brandos egzaminus minimaliu 16 balų įvertinimu ir turėti du metinius pažymius ne mažiau kaip po 6. O stojantieji, kurie teturi 1 balą, gali būti nelaikę ir jokio valstybinio brandos egzamino – tereikia būti teigiamais pažymiais pabaigus mokyklą ir turėti brandos atestatą. Vadinasi, aukštoji mokykla priima visus, be jokios atrankos. Tokiu atveju labai sunku kalbėti apie kokybiškas studijas ir vertę turintį diplomą“, – dėsto G.Viliūnas.

Tačiau Marijampolės kolegija laikosi savo, o ministerijos raginimus kelti įstojimo balą ignoruoja.

„Raginimas yra raginimas, – kikena I.Sviliuvienė. – Kol pusė studentų moka patys už studijas, tai jau aukštoji mokykla tampa kone verslo įmonė“, – finansinių užmačių neslepia ji.

I.Sviliuvienė: „Kol pusė studentų moka patys už studijas, tai jau aukštoji mokykla tampa kone verslo įmonė.“

Paklausta, kiek studentų kolegija prarastų, jei vis dėlto 1,6 balo kartelė būtų įvesta, I.Sviliuvienė sako tiksliai pasakyti negalinti, tačiau tvirtina, kad nubyrėjimas nebūtų ypač didelis.

Nubyrėjusių, bet dėl kitos priežasties, Marijampolės kolegijoje yra jau ir šįmet – dėl per menko susidomėjusiųjų skaičiaus įstaigai teko sustabdyti 6 studijų programas. Palyginti su praeitais metais, pakvietimų studijuoti kolegija išsiuntė tik keturiais mažiau (168 kvietimus), tačiau privalėjo atsisakyti šių programų: viešojo maitinimo, transporto logistikos technologijų, verslo anglų kalba, pardavimų valdymo, verslo valdymo ir žemės ūkio technologijų.

Kolegijoje populiariausios – technologijų ir socialinių mokslų studijos

Nors tarp sustabdytų – technologijų krypties specialybės, jos, anot kolegijos Studijų skyriaus vedėjo Mindaugo Šnipaičio, vis dar populiariausios: „Daugiausia pagal kryptis [studentai] renkasi technologijų ir socialinių mokslų programas, tai yra buhalterinė apskaita, įmonių ir įstaigų administravimas, sporto vadyba, socialinis darbas, teisė.“

ŠMM minimalius reikalavimus besimokančiųjų skaičiui studijų programose įvedė pirmą kartą, jie įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos – valstybės finansavimas skiriamas tik toms studijoms, kurios surenka nurodytą minimalų studentų skaičių: ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų studijose.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Studentai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Studentai

Po pirmojo priėmimo etapo Lietuvos aukštosios mokyklos studijuoti pakvietė 22 tūkst. abiturientų. Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė (eilės tvarka) pretendentai į Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetus. Kolegijose daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į Vilniaus, Kauno, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijas.

Aukštosios mokyklos sutartis su pakviestaisiais sudarinės antradienį–ketvirtadienį.

Tolesnis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks iki rugpjūčio 24-osios.

TAIP PAT SKAITYKITE: Studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesti per 22 tūkst. studentų

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min