Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paslaptys, kurių geriau nežinoti. Interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E.Derse

Ambasadorė A.E.Derse patikino, kad JAV valdžia pačių piliečių labui ateityje atidžiau saugos savo paslaptis.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ambasadorė A.E.Derse patikino, kad JAV valdžia pačių piliečių labui ateityje atidžiau saugos savo paslaptis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda valstybės paslapčių teritorija? Kodėl dienos šviesą išvydo būtent JAV, o ne kurios nors kitos šalies slapti dokumentai? Kokia kryptimi juda Vašingtono ir Vilniaus santykiai? Apie tai „15min“ kalbėjosi su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E.Derse.

– Asmeninių ir valstybinių duomenų virtualioje erdvėje apsauga – viena rimčiausių dabar žmonijai iškylančių problemų. JAV diplomatai irgi nukentėjo nuo šio proceso, kai jų slapti dokumentai tapo viešų diskusijų objektu. Kokios pamokos jau išmoktos, o kokios – dar ateityje?

– Tai išties svarbus klausimas. Internetas – labai galingas ginklas, galintis padėti ekonominei, socialinei ir politinei raidai. Mes remiame ir palaikome interneto laisvę, bet čia kyla tam tikrų klausimų. Svarbiausia – žodžio laisvės ir saugumo balansas. Kaip sugretinti šiuos principus ir užtikrinti, kad internetas būtų naudojamas geriems tikslams, o ne blogiui – nusikaltimams, terorizmui? Kaip pripažįsta ir valstybės sekretorė Hillary Clinton, aiškaus atsakymo nėra, bet mes žinome, kad reikia diskutuoti apie tai. Amerika tiki interneto svarba, jo laisve. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių juo naudotųsi. Be to, kertiniai demokratijos principai, egzistavę dar prieš internetą, taip pat nepraranda svarbos. Kitaip tariant, internetas yra XXI amžiaus centrinė miesto aikštė, kurioje susirinkę žmonės aptaria savo reikalus, keičiasi informacija. Tai – globali aikštė, bet ir jai galioja tos pačios kertinės demokratijos taisyklės, kurios buvo anksčiau. Be to, yra ir konfidencialumo bei skaidrumo aspektas. Jis tiesiogiai susijęs su „WikiLeaks“ reikalais.

JAV valdžia siekia būti kiek įmanoma skaidri, bet dirbant piliečių labui reikia išlaikyti tam tikrą konfidencialumo lygį. Pavyzdžiui, dirbame su sąjungininkais Europoje siekdami užkirsti kelią terorizmo aktams arba radioaktyvių medžiagų kontrabandai, bendradarbiaujame su autoritarinių šalių visuomeniniais judėjimais siekdami padėti sukurti demokratinę tvarką. Visa tai negali būti daroma visiškai atvirai. Tai – ir vėl balanso reikalas. Yra tokių, kurie šaukia, kad visa valdžios veikla turi būti matoma, skelbiama internete. Mes tikrai nesutinkame su tokiu požiūriu.

– Kaip manote, kodėl būtent JAV slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentai pateko į viešumą? Gal todėl, kad viską surašote į vieną duomenų bazę, kuri pasirodė esanti nesaugi?

– Visų pirma noriu pasakyti, kad tai, ką padarė „WikiLeaks“, yra vagystė, ir mes ją kuo griežčiausiai smerkiame. Tai iš tiesų yra paradoksas, kylantis iš tų pačių skaidrumo ir slaptumo balanso paieškų. Bet JAV visuomet tikėjo, kad spręsti šiuos dalykus reikia diskusijose, „idėjų mūšiuose“. Neabejojame, kad kartu su savo užsienio partneriais sugebėsime išspręsti šią dilemą.

Bus ir daugiau H.Clinton pasisakymų apie interneto laisves, bus daugiau įdomių iniciatyvų, kaip ta, kurią ji surengė vasarį, kai tiesioginėje nevyriausybinių organizacijų konferencijoje susijungė 50 JAV ambasadų visame pasaulyje, taip pat ir Vilniuje. Žmonės tiesiogiai diskutavo su valstybės sekretore aktualiomis temomis. Tai buvo pirmas atvejis, kai tokio rango pareigūnė dalyvavo šitokiame projekte. H.Clinton tai daro, nes supranta interneto svarbą.

– Lietuvos ir JAV santykius kiek sujaukė CŽV kalėjimų tyrimas. Ką apie tai manote?

– Kaip žinote, mes nekomentuojame tų įtarimų. Galiu pasakyti tik tiek, kad JAV ir Lietuva išsaugojo tradiciškai gerus santykius ir jie yra plėtojami toliau, naujomis kryptimis. Mes esame lygiaverčiai partneriai, taip ir elgiamės.

– Lietuva ir JAV jau keli dešimtmečiai yra strateginės partnerės, bet kai kas pastaruoju metu keičiasi...

– Tai išties ilgametė partnerystė. JAV daugelį metų rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius, o ją atgavus prasidėjo glaudus bendradarbiavimas, kad būtų kuo greičiau atkurta demokratinė visuomenė, vėliau prisidėjome Baltijos šalims siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Tai buvo aktyvaus ir tikslingo bendradarbiavimo laikotarpis. Daug kas jį prisimena kaip pavyzdinį dviejų šalių bendradarbiavimą. Bet dabar įžengėme į naują santykių etapą. Tai teigiamas, normalus brandesnių santykių laikmetis. Pagalbos iš mūsų pusės dabar mažiau, nes esate Vakarų bendruomenės nariai, vis aktyvesni ir sugebantys ginti savo interesus, pavyzdžiui, energetikos srityje. Vašingtono akimis, Lietuva yra ypač vertinga NATO sąjungininkė, ėmėtės svarbios užduoties Afganistane.

Todėl dabar su jumis bendraujama taip pat, kaip ir su kitomis ES bei NATO narėmis. Esame lygūs partneriai. Taip, JAV pasaulinė supervalstybė, Lietuva – kiek mažesnė šalis, bet tai – ne esmė. Svarbiausia, kad turime daugybę sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių, kurias turime išnaudoti. Čia matau didelių ekonominio bendradarbiavimo galimybių, jūs galite sudominti dideles JAV

kompanijas. Mes esame labai aktyvūs informuodami Amerikos bendroves apie palankias verslo sąlygas Lietuvoje. Be to, Lietuva dabar vadovauja dviem labai svarbioms tarptautinėms organizacijoms – ESBO ir Demokratijų bendrijai. Tai darote įdomiu metu, kai pasaulyje regime daug svarbių įvykių, bet, noriu pabrėžti, tai darote labai gerai.

– Europoje įtariai vertinamas JAV administracijos siekimas „perkrauti“ santykius su Rusija.

– Galiu tai paaiškinti. Šis procesas nėra motyvuotas siekio bet kuria kaina pagerinti santykius su Maskva. Tikslas – rasti būdų dirbti kartu produktyviai tose srityse, kur mūsų interesai sutampa. Tas bendradarbiavimas bus naudingas abiem šalims ir pasauliui. Nes yra daugybė rimtų reikalų –Afganistanas ir narkotikų kontrabanda, Irano branduolinių programos, prekyba žmonėmis. Tai svarbūs tarptautiniai iššūkiai. O geri santykiai su Rusija nėra savaiminis mūsų tikslas. Dėl to neaukosime nei savo principų, nei mūsų draugų ir sąjungininkų interesų. Internetas yra XXI amžiaus centrinė miesto aikštė, kurioje susirinkę žmonės aptaria savo reikalus, keičiasi informacija.

– JAV – didžiulė valstybė, bet ji nėra tarp svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Kaip vertinate savo šalies galimybes labiau įsitraukti į šį procesą?

– Pirmiausia ką padariau atvykusi į Lietuvą – pradėjau susitikimus su čia jau veikiančiomis JAV bendrovėmis. Aiškinausi verslo aplinką, privalumus, trūkumus. Visi atsakė labai panašiai – verslui Lietuvoje sudarytos geros sąlygos. Viena svarbiausių – labai konkurencinga darbo jėga: žmonės išsilavinę, moka po kelias kalbas, besidomintys naujomis technologijomis. Darbo etikos kokybė
– aukšta. Be to, strategiškai esate labai geroje vietoje – ES pakraštyje, ties didžiulėmis Rytų rinkomis. Taigi, būdami pasaulinio lygio verslo aplinkoje, žinote, kaip bendrauti ir su verslininkais Rytuose. Tai svarbu bet kuriam investuotojui.

– Kokių esminių investicinių projektų iš JAV galima tikėtis artimoje ateityje?

– Paminėsiu kelis, kurie jau čia. Bendrovė „Moog Inc.“ įsigijo medicininės įrangos gamintoją, Amerikos biotechnologijų milžinė „Thermo Fisher Scientific“ nupirko „Fermentą“. „Western Union“ čia įsteigė regioninį centrą, aktyviai veikia informacijos technologijų sprendimų ir konsultacijų bendrovė CSC. Korporacija IBM dirba su Vyriausybe steigdama tyrimų centrą, kokių yra
tik keturi pasaulyje – Izraelyje, Šveicarijoje, JAV ir Vilniuje. Tai labai įdomus projektas, padėsiantis tobulinti Lietuvos mokslininkus bei pateikti jų sukurtus produktus pasaulinei rinkai. Turite puikių tyrėjų ir talentingų mokslininkų, jie išranda naudingų dalykų, bet svarbu ir tai, kad tos
naujovės pasiektų vartotojus.

Yra JAV kompanijų, kurios intensyviai domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, vyksta žvalgyba, todėl kol kas negaliu jų įvardyti. Mat tenka vis dažniau susitikti su jų atstovais ir pasakoti apie verslo aplinką Lietuvoje. Tai – geras ženklas. Be to, JAV komercijos departamentas nutarė įkurti Vilniuje prekybos misiją šią vasarą. Tai bus vienerių metų projektas, kurio metu JAV kompanijoms bus suteikta galimybė tiesiogiai susidaryti nuomonę apie investavimo galimybes jūsų šalyje. Jei šis sumanymas pavyks, ateityje tai galbūt taps nuolatiniu projektu.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min