Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žydų turto byla: slaptieji protokolai (II dalis)

Izraelio vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Izraelio vėliava
Šaltinis: 15min
0
A A

Prezidentei praėjusią savaitę pasirašius įstatymą dėl kompensacijos žydams už nusavintą turtą, buvo padėtas taškas ilgoje ir painioje istorijoje. Nusprendus išmokėti 128 mln. Lt, Vašingtonas pirmasis pasveikino Lietuvą. Kaip buvo siekiama šio tikslo, kodėl Lietuva tai padarė viena paskutiniųjų Europoje? Kas apie tai rašoma slaptuose JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentuose?

Po Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo konservatoriai, 2009 sausio 13-ąją užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas susitiko su specialiuoju pasiuntiniu Gvantanamo klausimais Danieliu Friedu.

Pasiuntinys jam pareiškė, kad Amerikos žydų bendruomenė nesupranta Lietuvos abejingumo žydų klausimu, o Vilnius dėl šio abejingumo rizikuoja prarasti „gerą draugę“ Ameriką. V.Ušackas paaiškino, kad žydų turto kompensavimo klausimas užstrigo dėl politinių nesutarimų Lietuvoje bei vietinės žydų bendruomenės susiskaidymo, bet pažadėjo, kad klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu.

2009 metų vasarį parašytoje J.A.Cloudo ataskaitoje pažymima, kad Lietuva pagaliau susitarė su vietos  žydų bendruomene, jog žydams išmokės 113 mln. litų kompensaciją 2011-2021 metais per fondą, kurį administruos Lietuvos žydų bendruomenė. Jis taip pat užsimena, kad pasaulio žydų bendruomenė gali nesuprasti, kodėl buvo pakeistas šešerius metus derintas įstatymo projektas, pagal kurį buvo numatyta restitucija, o ne kompensacija, nors pati ambasada pažymi tikinti A.Kubiliaus geranoriškumu sprendžiant šį klausimą.

Netrukus kompensacijos už nusavintą žydų turtą įstatymas pasiekė Seimą.

Pasak JAV ambasados Vilniuje darbuotojo Damiano R.Leaderio, Lietuvos žydai nėra patenkinti šiuo įstatymo variantu bei mano, kad Lietuva jiems moka per mažą kompensaciją, prisidengdama finansiniu sunkmečiu.  „Lietuvos žydų bendruomenė nepasitiki dabartine Lietuvos vyriausybe“, - rašoma ataskaitoje. Tačiau, anot ataskaitos, Lietuvos žydai priversti sutikti su tokiu įstatymu, nes alternatyva būtų negauti išvis nieko.

Pokalbis sodyboje

Apie kompensaciją žydams su V.Ušacku ir premjeru A.Kubiliumi atvykęs į Lietuvą 2009 metų rugpjūtį ketino kalbėti ir JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos ir Azijos reikalams Philipas Gordonas. Užsienio reikalų ministras V.Ušackas susitikimą suorganizavo savo sodyboje šalia Utenos.

2009 metų rudenį JAV ambasadorei Anne Derse, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad kompensacijos žydams klausimas Seime nebus svarstomas tol, kol nebus priimtas kitų metų biudžetas.

D.Matulionis pareiškė, kad įstatymo dėl žydų turto kompensavimo teikimas prieš biudžeto svarstymą būtų savižudybė: „Tai būtų savižudybė teikti tokį įstatymą šiuo metu“.

Būtų savižudybė teikti tokį įstatymą šiuo metu, - sakė D.Matulionis. Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenių atstovai tų metų rudenį ambasadorei tvirtino kad Lietuvoje su jais nesikalbama kaip su eiliniais piliečiais, o nuolat pabrėžiama tautybė. Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperavičius susitikime su ambasadore esą tvirtinęs: „Nepasaint to, kad Lietuva tapo ES nare, ji netapo tikra Europos šalimi. Aš galiu jums tai pasakyti, bet viešai – ne.“

Be to, S.Alperavičius pažymėjo, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje nematyti valstybės remiamo antisemitizmo, vis dėlto „yra daug valstybės tarnautojų, kurie yra antisemitinių pažiūrų, ir mes tai jaučiame“.

Prasta šalies reputacija

2009 metų lapkritį ambasadorė susitiko su Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku Audroniumi Ažubaliu. Šis informavo, kad žydų turto klausimas kelia problemų daugiau dėl visuomenės nuotaikų negu dėl politinės valios trūkumo ir atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento išvadą, jog kurti įstatymą vienai religinei grupei gali būti antikonstituciška. „Galbūt geriau tai padaryti vėliau, bet taip, kad klausimas nekeltų abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai“, - aiškino politikas.

Lietuvoje gruodžio viduryje lankęsis buvęs Izraelio ambasadorius ir Pasaulinės žydų restitucijos organizacijos vadovas Davidas Pelegas susitikime su JAV ambasadore teigė, kad Lietuvos siūlomas kompensacijos už nusavintą žydų turtą žydams yra nepriimtinas.

Lietuvos žydų bendruomenės atstovė Faina Kukliansky 2009-ųjų pabaigose privačiame pokalbyje JAV ambasadoje kalbėjo, kad blogiausia būtų, jei Lietuvos Vyriausybė nuspręstų pati dalyvauti fondo, į kurį bus pervesta kompensacija, valdyme. Šiemet Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad Vyriausybė prižiūrės, kaip skirstomi kompensacijos pinigai. 

Suma mūsų netenkina, - sako S.Alperavičius.Ambasadorė ataskaitoje teigia priminsianti Lietuvos Vyriausybei, kad nustatant žydų bendruomenei nepriimtiną kompensavimo už nusavintą žydų turtą būdą Lietuva rizikuoja savo tarptautine reputacija.

„A.Kubiliaus Vyriausybė žengė toliau nei bet kuri kita Lietuvos Vyriausybė link įstatymo dėl nusavinto žydų turto grąžinimo priėmimo, tačiau kartu ir labiausiai nutolo nuo žydams priimtinos kompensacijos formos. Mes ir toliau reikalausime, kad Vyriausybė dirbtų kartu su Pasauline žydų restitucijos organizacija ir Lietuvos žydų bendruomene ieškant visiems priimtino sprendimo“, - teigiama jos ataskaitoje.

Geros valios kompensacijos už nacių ir sovietų nusavintą turtą žydų religinėms bendruomenėms įstatymas buvo priimtas 2011 m. vasarą. Priėmus šį įstatymą Lietuvą pirmiausia pasveikino JAV ambasada. Kauno žydų bendruomenė pareiškė, kad jai nepriimtinas sprendimas kompensaciją skirstyti per Lietuvos žydų bendruomenės valdomą fondą. Pastaroji bendruomenė skelbė įstatymu esanti patenkinta.

Deividas Matulionis: oficialus lobizmas

Mes ne kartą esame kalbėję su JAV ambasada ir kitomis ambasadomis tuo klausimu. Gal ir esu ką nors panašaus sakęs praeitais metais. Reikia pažymėti, kad biudžetas praeitais metais ir užpernai buvo žymiai sudėtingesnis, daug labiau reikėjo spaustis, bet 100 proc. savo žodžių dėl savižudybės negaliu patvirtinti. Galiu patvirtinti tik, kad kontaktai tuo klausimu tikrai buvo.

Su visomis ambasadomis vyksta toks oficialus lobizmas. Jis egzistuoja. Ambasados prašo kartais padėti plėtoti santykius. Tai yra natūralu ir mes dažnai taip bendraujame su ambasadomis, o su JAV ambasada ypatingai.

Spaudimo nebuvo, tai yra diplomatiniai kontaktai, o tų kontaktų metu prašoma vienų ar kitų klausimų sprendimo. Aš galiu pasakyti, kad nepasitenkinimas, kad to klausimo neišsprendėme buvo iš daugelio tarptautinių organizacijų, ir iš Izraelio, ir iš Didžiosios Britanijos, ir iš JAV, ir iš kitų šalių. Reikia pripažinti, kad buvome viena iš paskutinių šalių pasaulyje šį klausimą išsprendusių.

Simonas Alperavičius: demokratiškas elgesys

JAV ambasada, domėdamasi žydų restitucijos klausimu, elgėsi kaip normali demokratinė valstybė. Esame dėkingi jai už tai, kaip ir kitoms tuo klausimu mus palaikiusioms ir palaikančioms ambasadoms.

Neatsimenu tiksliai, ką sakiau ambasadorei, bet Lietuva tikrai dar turi daug ką padaryti žydų klausimu. Lietuva turėtų stengtis, kad nebūtų ekscesų, kad būtų oficialiai duodamas atkirtis, kai įvyksta antisemitiniai išpuoliai, turėtų viešai apie tai pasisakyti prezidentė, premjeras, Seimas.

Lietuva eina į priekį. Labai svarbus įstatymas dėl žydų nuosavybės grąžinimo priimtas, tačiau ir juo nesame iki galo patenkinti. Suma mūsų netenkina, nes tai tik 30 proc. sumos, be to, Lietuva 20 metų tuo turtu naudojosi nemokamai. Suma maža, laikotarpis, per kurį ji bus išmokėta – 10 metų, o pinigai reikalingi dabar. Kita vertus, esame patenkinti, kad įstatymas išvis priimtas. Tai geriau negu nieko.

Pirmoji straipsnio dalis.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min