Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 14d. 10:37

3 įspūdingi Lietuvos ąžuolai – o jūs per vasarą pamėginkite aplankyti 25

Adamavo ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Adamavo ąžuolas

Apkabinę medžio kamieną akimirką pajuntame ramybę ir palengvėjimą. O jei tame kamiene saugoma keli šimtai metų istorijos? Lietuvoje vis dar žaliuoja jau nebe šimtmečius, o tūkstantmečius skaičiuojantys ąžuolai, kelių kamienų pušys, medžiai, augantys iš vieno kamieno arba tarsi „laikantys“ vienas kitą už bendros šakos – yra įdomiausių medžių – gamtos paminklų, kuriuos per vasarą aplankyti kviečia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

15min.lt žurnalistai aplankė tris garbingus titulus turinčius Lietuvos ąžuolus. Aplankyti 25 tiek Žemaitijoje, tiek Aukštaitijoje, tiek Suvalkijoje stūksančius galiūnus – nemenkas kelias, tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas, kolegų teigimu, kategoriškai atsisakė išrinkti tik 10 įspūdingiausių Lietuvos medžių. Ilgai vargęs specialistas vos tilpo į 25 objektų sąrašą.

Vienas iš medžių, nuo kurio galite pradėti – visai netoli Vilniaus augantis Glitiškių ąžuolas – įspūdingas, trečias pagal storį Lietuvoje, saugantis pasipriešinimo sistemai dvasią. Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. rinkdavosi carine priespauda nepatenkinta dvaro jaunuomenė. Nuo čia jie pradėjo žygį į Vilnių, įsitraukė į sukilėlių gretas.

Ąžuolas įspūdingai atrodo žvelgiant nuo Širvio ežero pusės, kai už jo matyti Glitiškių dvaras. Aplankiusieji Glitiškių ąžuolą, pasidžiaugė, kad medis leidžia naujas šakas – tai rodo, kad jis dar pasiruošęs žaliuoti ilgus metus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Glitiškių ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Glitiškių ąžuolas

26 metrų aukščio Adamavo ąžuolas stovi gana atviroje vietoje Sirvėtos regioniniame parke. Šis ąžuolas ištvėrė žaibo kirtį – šiandien apie tai primena didelė nuo lajos žemyn besileidžianti žymė, o kamiene yra anga, vedanti į kiaurymę. Kelios apatinės kamieninės šakos yra nudžiūvusios, tačiau vainiko viršus įspūdingai žaliuoja. Šiam ąžuolui yra apie 600 metų, jo kamieno apimtis – 6,6 metro. Svečiams iš Vilniaus prie šio ąžuolo surengtas Sirvėtos regioninio parko direkcijos ir Švenčionių pradinės mokyklos vaikų koncertas ir pristatyti tradiciniai lietuvių žaidimai. Ąžuolas stovi netoli kelio Švenčionys – Mielagėnai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Adamavo ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Adamavo ąžuolas

Galiausiai pats seniausias Lietuvoje – Stelmužės ąžuolas, panašu, net ir būdamas garbingo amžiaus, paramstytas atramomis, toliau gyvuoja. Ąžuolui yra bent 1500 metų, o galbūt ir 2000 – tikrojo amžiaus niekas jau nebegali pasakyti. Jo kamieno apimtis prie žemės siekia 13 metrų. Šalia, gerokai kuklesnio amžiaus, tačiau vis dėlto seniausia Lietuvoje stovi šv. Kryžiaus bažnyčia. Bažnyčia yra evangelikų liuteronų, anksčiau priklausiusi Latvijos dvarininkams. Kai kurie iš jų palaidoti bažnyčios požemiuose. Bažnyčia šiandien naudojama tiesiog kaip paveldo muziejus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stelmužės ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stelmužės ąžuolas

Tuo metu prie ąžuolo vyko gausybė istorinių įvykių – jis dar tikrai mena pagonybės laikus, kai po jo šakomis vykdavo baltiškos apeigos. Vėliau pro ąžuolą marširavo kariuomenės: Lietuvos kunigaikščių, kryžiuočių ir kalavijuočių, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai tapo vieno iš Napoleono karių amžina slėptuve jam bėgant iš Rusijos.

Žinoma, apie ąžuolą sklido įvairiausios legendos – kad per jo drevę galima nusileisti į požemį arba kad kažkur po jo šaknimis guli paslėptas didžiulis lobis. Laimei, niekas nesumanė to lobio įnirtingai paieškoti ir šiandien mes vis dar galime gėrėtis Stelmužės galybe.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės teigimu, artimiausiu metu bus pakeista metalinė ąžuolo atrama. Ji – ilgaamžiškesnė, patvaresnė, tačiau daugeliui atrodo, tarsi ąžuolas būtų pasirėmęs „ramentu“. Kitos ąžuolo šakas laikančios atramos yra medinės – daugelį jų greitu metu taip pat reikės pakeisti. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba laukia pasiūlymų iš visuomenės, ką dar būtų galima padaryti ąžuolo prieigose, kas padėtų atskleisti jo didybę ir pritrauktų daugiau lankytojų.

Saugomų teritorijų tarnybos teigimu, senos šakos yra reikalingos brandiems medžiams, todėl atsisakyta praktikos jas šalinti. Šiose medžio dalyse gyvena įvairūs mikroorganizmai, kurie ąžuolui ar kitam senam medžiui yra naudingi. Dauguma sąraše nurodytų medžių – gamtos paminklų nėra aptverti, tačiau jei medžius lankysite lietingą dieną, pasistenkite pernelyg netrypti vietos aplink jų kamieną – gruntas čia turėtų išlikti nesumindžiotas, porėtas.

Norėdami prisijungti prie žaidimo „Aplankyk 25 įspūdingiausius saugomus medžius“, turite nuvykę prie medžio eiti į puslapį pamatyklietuvoje.lt/medziai ir prisijungti per savo „Facebook“ paskyrą. Telefone turi būti pasiekiama galimybė nustatyti jūsų buvimo vietą. Spustelėjus „Pasižymėti“, programa, patikrinusi, jog tikrai esate prie konkretaus medžio, jį „užskaito“.

Medžių žaidimo maršrutas sudėliotas taip, kad juo keliauti būtų ne tik įdomu, bet ir patogu. Lankomi medžiai sugrupuoti penkiomis kelionių kryptimis: Kaunas ir jo apylinkės, Suvalkija, Aukštaitija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Tad išsiruošus viena kryptimi galima aplankyti 4-5 medžius.

Saugomų medžių žaidimas tęsis visą vasarą, iki rugsėjo 10 dienos. Aplankę 25 įspūdingiausius Lietuvos medžius, gausite vieną iš dviejų knygų: „Medžiai“ arba „Lietuvos saugomos teritorijos“. Taip pat – nemokamą ekskursiją po Nacionalinį saugomų teritorijų centrą Vilniuje.

Remiamas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min