Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atliekų rūšiavimas – kas trukdo: tinginystė ar žinių stoka?

Šiukšlių kelias
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Antrinės žaliavos
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
8
A A

Apie atliekų rūšiavimo naudą ir svarbą šiais laikais žino kone kiekvienas – nuo vaiko iki senolio. Tačiau imtis veiksmų ryžtasi toli gražu ne visi. Šiukšlės rūšiuojančių lietuvių po truputį daugėja kasmet, tačiau bendras visas atliekas rūšiuojančiųjų skaičius vis dar neviršija 50 proc. šalies gyventojų. Ką gi gyventojai įvardina pagrindinėmis nerūšiavimo priežastimis? Ir kaip ir kur nukeliauja šiukšlės iš antrinių žaliavų konteinerio?

Nepatogu ir nežino, kur keliauja antrinės žaliavos

Visas šiukšles rūšiuojančių lietuvių per pastaruosius metus padaugėjo 3 proc. Remiantis Aplinkos ministerijos užsakyto tyrimo duomenimis, šiemet tokių yra 43 proc., o praėjusiais metasi buvo 40.

Dalis gyventojų prisipažįsta linkę rūšiuoti tik dalį šiukšlių. Tokių praėjusiais metasi buvo 32 proc., o šiemet – 38 proc.

Visas šiukšles rūšiuojančių lietuvių per pastaruosius metus padaugėjo 3 proc.

Įdomu tai, kad net 80 proc. apklausos dalyvių įvardijo, kad informacijos apie šiukšlių rūšiavimą jiems pakanka – daugiausia jos gauna iš televizijos. Nerūšiavimą dažnai nulemia kitos priežastys – tai, kad į vieną konteinerį viską sumesti patogiau arba jie yra per toli, arba tai, jog manoma, kad net surūšiavus visos atliekos vėliau pilamos į vieną krūvą.

(Gyventojų apklausos apie rūšiavimą duomenys 2016 m. „Spinter“ tyrimai.

Iš pirmų lūpų

Apie šiukšlių rūšiavimą Vilniaus centre kalbinti žmonės kalbėjo įvairiai – vieni tikino besistengiantys bent dalį rūšiuoti, kiti – kad dar neprisiruošė, treti netikėjo, kad vėliau jos tvarkomos taip, kaip sakoma.

„Aš žinau, kad reikia rūšiuoti ir pan. bet pats tai ne. Mama stiklą ir popierių, atrodo, deda į atskirus maišus, bet aš pats kažkaip ne“, – sakė 16-metis Karolis.

Vilnietė Marija tikino rūšiuojanti šiukšles labai atsakingai ir nesuprantanti, kodėl žmonės tokie abejingi: „Aš rūšiuoju jau seniai. Esu nusipirkusi tam skirtą specialią šiukšlių dėžę su atskirais sektoriais ir dedu viską ten, kur priklauso“, – aiškino moteris.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias

Paklausta, ar tai sudaro didelių nepatogumų, Marija tvirtino, kad tai įpročio reikalas. „Galbūt išmesti viską į vieną krūvą yra patogiau. Bet aš sugaištu gal keliomis minutėmis daugiau, nes susirišu ne vieną, o kelis maišus. Kadangi būnu surūšiavusi jau iš anksto, priėjusi prie konteinerio, tiesiog išmetu ten, kur kam priklauso. Mano nuomone, jei gyvename visuomenėje, turime laikytis nusistatytų taisyklių“, – tikino moteris.

40-ies Kęstas atviravo nerūšiuojantis todėl, kad jam atrodo, jog visos šiukšlės vėliau yra sumetamos į bendrą krūvą. „Esu girdėjęs, kad atvažiavusi šiukšlių mašina visus tuos konteinerius suverčia į vieną vietą, tai kam tada man rūšiuoti?“ – klausė vyras. Pasiteiravus, ar jei įsitikintų, kad visos surūšiuotos šiukšlės keliauja į atskiras rūšiavimo vietas, imtų rūšiuoti, Kęstas tikino, jog rimtai galvotų.

„Paprasčiausiai, kažkaip neprisiruošiu. Reikia kažkaip ir morališkai nusiteikti. Žinau, kad reikia, turiu ir draugų, kurie rūšiuoja. Nesu prieš, tiesiog kol kas dar nepradėjau“, – besišypsodama kalbėjo 27-erių Vilija.

Kur keliauja antrinės žaliavos?

Visoje Lietuvoje yra net 66 959 kolektyvinio rūšiavimo konteineriai. Iš pastarųjų 27 611 skirta stiklo atliekoms, 31 890 – plastiko, o 7 458 popieriaus. Iš jų šiukšles kasdien surenka apie šimtas atliekų surinkimo darbus vykdančių vežėjų.

Visoje Lietuvoje yra net 66 959 kolektyvinio rūšiavimo konteineriai. Iš pastarųjų 27 611 skirta stiklo atliekoms, 31 890 – plastiko, o 7 458 popieriaus.

Vilniuje surinkti šiukšles iš viešųjų antrinių žaliavų konteinerių, dar vadinamų varpeliais, teisę turi keturi atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjai – „Ecoservice“, „Ekonovus“, „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir „VSA Vilnius“. Pastarosios įmonės Klientų aptarnavimo centro vadovas Martynas Surplys užtikrina, kad niekada atliekos iš antrinių žaliavų konteinerių nėra supilamos kartu.

„Pirmiausia, mes net vežame jas atskirai. Išimant atliekas iš viešųjų antrinio rūšiavimo konteinerio, į šiukšliavežius talpinama tik viena frakcija. Pavyzdžiui, vieną savaitę renkame tik popierių, kitą savaitę tik plastiką. O stiklas renkamas dar su kitu automobiliu, nes jo turi būti kita konstrukcija. Taigi tarpusavyje atliekos tikrai nemaišomos“, – aiškino specialistas.

Tokia visuomenės nuomonė galbūt, pasak M.Surplio, galėjo susidaryti pamačius mašiną, kuri surenka atliekas iš dviejų skirtingų rūšių „varpelių“, tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad yra mašinų, kurios turi dvi atskiras sekcijas. Taigi ir jose atliekos tikrai nėra maišomos. „Aš manau, kad tie, kurie taip sako, galbūt bando tiesiog pateisinti nenorą rūšiuoti“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.

Pirmiausiai, yra kontroliuojama visa atliekų logistika, taip kad iš visų trijų skirtingų spalvų atliekų rūšiavimo konteinerių atliekos būtų išimtos laiku. Priklausomai nuo vietos ir poreikio atliekos iš viešųjų antrinių žaliavų konteinerių surenkamos įvairiu dažnumu – nuo karto per savaitę iki kas antros dienos. „Tai, kaip dažnai konteinerį reikia ištuštinti, žiūrima pagal praktiką.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias

Pastatomas konteineris ir žiūrima, kaip greitai jis užpildomas šiukšlėmis. Taip sudaromas ir šiukšliavežių tvarkaraštis. Jei kur nors paintensyvėja, kad nereiktų važiuoti dėl vieno konteinerio, dažniausiai šalia pastatome dar vieną. Kitaip sakant, logistika yra reguliuojama“, – kalbėjo „VSA Vilnius“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Taigi vairuotojas su šiukšliavežiu reikiamu laiku atvažiuoja ir išima antrines žaliavas iš rūšiavimo konteinerių, tada važiuoja prie kitų – taip, kol visiškai prisipildo. Tada atliekos šiukšlės vežamos į atliekų tvarkymo centrus. Gyventojai šiukšles rūšiuoja tik į tris kategorijas – stiklą, popierių ir plastiką, o minėtuose centruose šiukšles perrūšiuojamos dar kartą.

Rūšiavimas

Surinktos kiekvienos rūšies antrinės žaliavos keliauja į atliekų tvarkymo centrus, teritorijas, kur jų laukia dar vienas rūšiavimo etapas. Pastarajį atlieka ne viena Lietuvoje veikianti įmonė – jau minėtos Ecoservice“, „Ekonovus“, „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir „VSA Vilnius“, „Kauno švara“, „Ekobazė“ ir kt. Kaip vyksta antrinių žaliavų rūšiavimas jas atvežus į numatytą vietą?

„Kai pus mus atkeliauja popieriaus atliekos iš antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerio, jos paleidžiamos per rūšiavimo liniją. Mes pagrinde popierių atskiriame į dvi rūšis – gofruotą kartoną ir likusį popierių. Atliekos „pervažiuoja“ per tokias „lėkštes“ ir automatiškai yra rūšiuojamos. Pirmiausia atskiriamas yra gofruotas kartonas, o visa likusi dalis keliauja į vadinamąjį rūšiavimo namelį.

Ten yra atmetamos šiukšlės, kurios netinkamos popieriaus perdirbimui, taip pat atmetami rudo ir pilko gofruoto kartono likučiai ir lieka laikraščiai, žurnalai, reklaminės skrajutės, A4 ir kitų formatų popierių, kitaip tariant mišri makulatūra. Tada ir viena, ir kita popieriaus rūšis atskirai supresuojama“, – trumpai popieriaus rūšiavimo procesą nupasakojo aktyviai veikiantis „Ekobazės“ akcininkas Mariaus Kubiliaus. Pasak jo, per valandą, jei yra iš ko, galima apdirbti apie 6–7 tonas popieriaus, o dirbama 12 valandų per dieną.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šiukšlių kelias

Tiesa, jis pridūrė, kad nemažai tarp popierių pasitaiko ir kitų žaliavų – jei tai visiškai netinkamos atliekos, jos yra pašalinamos, jei jos yra antrinės žaliavos, tik nepriskiriamos popieriui, jos atskiriamos nuo popieriaus ir rūšiuojamos atskirai bei atiduodamos perdirbti.

Gerinama paslaugų kokybė

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovė Raminta Radavičienė tikino, kad priežasčių, kodėl žmonės nerūšiuoja šiukšlių, yra įvairių – galbūt vieniems trūksta informacijos, kitiems – noro, treti dar vis galvoja apie tuos mitus, kad šiukšlės yra supilamos į vieną krūvą.

Vienu iš svarbiausių uždavinių, siekiant skatinti rūšiavimą, R. Radavičienė įvardijo ir rūšiuojamojo surinkimo paslaugų kokybės gerinimą. Vadovės teigimu, siekiant šio tikslo, nuolat plečiamas rūšiavimo konteinerių tinklas, perkamos „universalios“ šiukšliavežės – paslaugų gavėjų patogumui ir atliekų tvarkymo optimizavimui diegiamos mobiliosios programėlės vartotojams su visa reikiama informacija apie rūšiavimą, išvežimo grafikus ir panašius dalykus.

Svarbu ir itin aktyviai šviesti visuomenę. Neretas žino tai, kad rūšiavimas yra reikalingas ir naudingas, tačiau kokia ta nauda iš tiesų – pasakyti negali. Būtina akcentuoti, kad antrinis žaliavų panaudojimas tausoja aplinką, nes tada į ją patenka mažiau šiukšlių, o išnaudojant antrines žaliavas kaip energijos šaltinį taip pat taupomi gamtos resursai, medžiai apsaugomi nuo kirtimo, o nuo taršos – vanduo ir oras.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min