Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 6d. 15:49

Didžiausia žala gamtai yra arčiau, nei gali atrodyti

Namų buitis
123RF.com nuotr. / Namų buitis

Jeigu ko nors paklaustume, kas labiausiai teršia orą mieste, pirmoji mintis būtų apie automobilių išmetamas dujas. Tačiau yra ir kitų taršos faktorių. Žmonių sąmoningumui augant, kelionei į darbą vis dažniau pasirenkamos viešojo ir individualaus transporto alternatyvos – dviratis ar paspirtukas. Nepaisant to, ne kiekvienas susimąstome, ar tikrai mums reikia tiek daug produktų spintelėse, kuriose laikome buitinės chemijos priemones. Jos aplinkai taip pat daro žalą.

Miestuose orą teršia ne ką mažiau nei automobiliai

„Regitros“ duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje buvo įregistruota 1,53 mln. transporto priemonių. Statistikos departamentas skelbia, kad šalyje yra 2,8 mln. gyventojų, o tai reiškia, kad beveik kas antram žmogui tenka po vieną automobilį. Tačiau jų nėra tiek daug, lyginant su kasdien kiekvieno naudojamais namuose švarai palaikyti ar smulkiam remontui skirtais produktais.

Įvairios paskirties valikliams, impregnavimo priemonėms, klijams, dažams ir kitiems buitinės chemijos gaminiams produktams, kurių esame prisipirkę, veikiausiai suskaičiuoti neužtektų rankų pirštų. Jie oro užterštumui daro vis didesnę įtaką, ypač tie, kurių sudėtyje yra lakiųjų organinių junginių. Jų yra ir kai kuriose kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, plaukų lakuose, nagų lako valikliuose.

Statistikos departamentas skelbia, kad šalyje yra 2,8 mln. gyventojų, o tai reiškia, kad beveik kas antram žmogui tenka po vieną automobilį.

JAV, Kolorado universitete neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad jų poveikis oro taršai ne ką mažesnis nei transporto, skelbia BBC. Naudojant juos išsiskiriantys lakieji organiniai junginiai patenka į mūsų namų aplinką ir neigiamai veikia organizmą. Lakiųjų organinių junginių randama produktuose, kurių sudėtyje yra iš naftos gautų junginių: valymo skysčiuose, klijuose, gruntuose, medienos impregnavimo priemonėse, dažuose.

Maždaug 95 proc. visos grynos naftos sunaudojama transporto priemonių degalams gaminti. Buitinės chemijos gamybai tenka likę 5 proc., tačiau ji aplinkai daro tokią pat didelę žalą, tvirtina tyrėjai.

123RF.com nuotr./Valikliai
123RF.com nuotr./Valikliai

JAV Aplinkos apsaugos agentūra pateikia duomenis, kad 75 proc. su produktais, kurių sudėtyje yra naftos junginių susijusių lakiųjų organinių junginių išmetimų, sudaro transporto priemonių naudojamas kuras. Likusius 25 proc. – buitinės chemijos produktai. Tuo tarpu Kolorado universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad abiejų minėtų taršos šaltinių lakiųjų organinių junginių išmetimai siekia po 50 proc.

Užsienio aplinkosaugos ekspertai akcentuoja, kad šiam miestų oro taršos šaltiniui ir jo kontrolei iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Jų nuomone, būtina šviesti visuomenę, nes kiekvienas vartotojas, pakeitęs savo kasdienius įpročius gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Kaip pasiekti tą patį rezultatą padarius mažiau žalos

Specialistai atkreipia dėmesį, kad be kai kurių iš šių produktų tikrai būtų galima išgyventi ar bent jau nenaudoti kasdien. Pavyzdžiui, plaukų laką įmanoma pakeisti kitomis šukuosenos formavimo priemonėmis. Sunkiau pakeisti atliekančius specifinę funkciją, pavyzdžiui, nagų laką ar batų impregnantą kuo nors kitu pakeisti būtų sudėtinga. Tačiau kitų valiklių pasiūla tikrai didelė, o dėmę pasistengus galima panaikinti vien vandeniu bei muilu.

Kaip jau minėta, nemažos dalies specifinių valymo ir kitų buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra lakiųjų organinių junginių. Jos padeda efektyviai įveikti purvą ir dėmes, tačiau lakiosiomis vadinamos cheminės medžiagos kambario temperatūroje pradeda garuoti ir taip patenka į patalpų orą.

Šios medžiagos dirgina kvėpavimo takus, gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, pykinimą, akių ašarojimą, alergiją. Ilgainiui, kai kurie lakieji organiniai junginiai gali sukelti įvairius lėtinius susirgimus ar net onkologines ligas. Jų poveikis priklauso nuo šių medžiagų koncentracijos.

123RF.com nuotr./Dėmės valymas
123RF.com nuotr./Dėmės valymas

Tokiu atveju, jei jie nešvarumų neįveikia, siūloma cheminio valiklio naudoti kuo mažiau, įsipilti jo tik tiek, kad pakaktų dėmei pašalinti. Be to, reikėtų kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas, tai irgi padės sumažinti jų užterštumą. Taip pat vertėtų pirmiausiai išbandyti saugesnes, sodos pagrindu pagamintas valymo priemones, užuot skubėjus pirkti agresyvią buitinę chemiją.

Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus atstovė Otilija Špūrienė pripažino, kad buityje naudojamos cheminės priemonės gali būti pavojingos ir sveikatai.

„Ar cheminė priemonė yra pavojinga ir kaip stipriai, galime nustatyti žiūrint į jos etiketę. Kad nebūtų padaryta didelė žala sveikatai ir aplinkai, būtinai reikia vadovautis etiketėse pateikta informacija, pavyzdžiui, kurią priemonę reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, kurią – atitinkamai dozuoti“, – paprastas, tačiau neretai žmonių pamirštamas taisykles akcentavo O. Špūrienė.

Vertėtų pirmiausiai išbandyti saugesnes, sodos pagrindu pagamintas valymo priemones, užuot skubėjus pirkti agresyvią buitinę chemiją

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Zita Varanavičienė pataria prieš perkant gerai pagalvoti, ar buitinės chemijos gaminys tikrai būtinas, rinktis pažymėtus Europos Sąjungos „Eco“ ar sąžiningos prekybos ženklais gaminius, draugiškesnius aplinkai.

Lakiųjų organinių junginių išmetimai į aplinką ribojami

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėjos Elenos Auglienės teigimu, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis Lietuva įsipareigojo mažinti lakiųjų organinių junginių išmetimą į aplinką, pasirašydama 1999 metais priimtą 1979 metų „Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų“ konvencijos protokolą „Dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo“. Jis mūsų šalyje įsigaliojo prieš 11 metų.

Lakiųjų organinių junginių išmetimų mažinimą reglamentuoja ir kelios ES direktyvos, tačiau jos skirtos ne buityje, o pramonėje naudojamoms cheminėms medžiagoms. Viena iš jų apima tokias veiklos rūšis, kaip sausasis valymas, avalynės gamyba, spausdinimas, farmacinių produktų gamyba – jų gamybos įrenginiai naudoja lakiųjų organinių junginių turinčius tirpiklius.

Antroji direktyva, kuri nustato reikalavimus produktams, kurių sudėtyje yra lakiųjų organinių junginių, apima dvi tokių produktų kategorijas: statybinius dažus, lakus, gruntus bei automobiliams skirtus dažus.

Už tuos produktus, kuriuos naudojame namuose, atsakomybė tenka mums patiems. Nepaisant galimų grėsmių, anot Z. Varanavičienės, rinkoje esantys buitinės chemijos produktai yra saugūs. Tačiau netinkamai juos naudodami galime pakenkti sau ir aplinkai. Todėl būtina skaityti etiketes ir naudotis priemonėmis taip, kaip nurodyta.

„Jeigu mišinys klasifikuojamas kaip pavojingas, jis ženklinamas pavojaus piktograma, įspėjamuoju žodžiu, pavojingumo ir atsargumo frazėmis. Pavojingų cheminių medžiagų etiketėse nurodomos naudojimo normos ir sąlygos, jei būtina, kokios asmeninės apsauginės priemonės naudotinos“, – dėstė ministerijos atstovė.

Inicijuotas turinys
Temos: 3 Žalias Gamta Nafta

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min