Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įrankis suvaldyti daugiametį chaosą: ką Lietuvai atneš Architektūros įstatymas?

Vilnius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vilnius
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
2
A A

Lietuvos architektūra konkrečios „vietos“ šalies įstatymuose iki šiol radusi nebuvo. Mums labiau rūpėjo tai, kiek vienas pastatas nutolęs nuo kito ar kurioje vietoje konkrečiai jis yra, tačiau tai – kokia jo išvaizda, ar jis dera prie bendro konteksto, koks jo „santykis“ su erdve ar visuomene, nebuvo svarbiausi dalykai. Viena kita architektūros „detalė“ buvo nugulusi Statybos ar Teritorijų planavimo įstatyme, tačiau skirti atskirą dėmesį būtent architektūrai Lietuva brendo dešimtmečius.

Lauktas dešimtmetį

Dešimtmetį brandintas, ne kartą atidėtas ir daug diskutuotas Architektūros įstatymas buvo priimtas 2017 m. birželio 8-ąją. Jis turėtų tapti šalies architektūrinių krypčių ir miestų vystymo „mechanizmu“.

„Dabar Lietuva, galima sakyti, gavo instrumentą. Tai nėra koks nors geros architektūros loterijos bilietas ar kokia nors amžinai trunkanti garantija. Tiesiog šalis susikūrė instrumentą architektūrai reguliuoti, architektūra tapo objektu“, – komentavo architektas Audrys Karalius.

Iki šiol, anot jo, šalies architektūra buvo ištirpusi Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymuose ir ji, kaip objektas, neegzistavo. „Minėtieji įstatymai sprendė teritorijų vystymo, statybos ir daugelio kitų procedūrų klausimus. O architektūra – pastato išvaizda, erdvių sandara, aikštės, jų planavimas ir panašūs dalykai nebuvo dėmesio centre. Kitaip tariant, architektūra buvo lyg podukros vietoje. Taigi ir kokybiška architektūra būdavo kaip koks nuotykis ar atsitikimas, o ne planuotas, kryptingas darbas.

Dabar Lietuva, galima sakyti, gavo instrumentą. Tai nėra koks nors geros architektūros loterijos bilietas ar kokia nors amžinai trunkanti garantija.

Kaip būdavo, taip. Tai priklausydavo labiau nuo užsakovo, daugiau mažiau ryžtingos savivaldybės, architekto kvalifikacijos ir kūrybinių pajėgumų. O dabar galima sakyti, kad pereiname į naują etapą. Tai galima palyginti, pavyzdžiui, su Kelių eismo taisyklėmis. Anksčiau, sakykime, važinėdavome kiekvienas kaip kas sau nori. O sukūrus jas, sutarėme, kad visi tai darysime pagal taisykles, civilizuotai. Taip ir čia“, – apie Architektūros įstatymo svarbą kalbėjo architektas.

Tam, kad tai – itin svarbus žingsnis šaliai, pritarė ir Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė: „Visų architektūros rūmų vardu galiu pasidžiaugti pirmiausia pačios architektūros įvertinimu, pačios architekto profesijos įvertinimu. Architektai priima iš tiesų labai svarbius sprendimus ir dabar, planuojant statybas, teritorijų vystymą, reikės atsižvelgti ir į šitą įstatymą, jo įtvirtintus principus ir tikslus. Bus lengviau paaiškinti, ką architektas sprendžia ir kodėl jo dalyvavimas, jo etika, jo kvalifikacija yra tokie svarbūs.“

Akcentas – viešasis interesas

Birželio 8-ąją priimtas įstatymas apima ne vieną klausimą. Jis skirtas architektūros srities teisinio reguliavimo problemų sprendimui, architektūros kokybės apibrėžimui ir kokybės užtikrinimo priemonių, tokių kaip architektūriniai konkursai, ekspertinis vertinimas ir kt., nustatymui. Nemenkas dėmesys skiriamas architekto kvalifikacijos reikalavimų, jo pareigų ir atsakomybės įtvirtinimui, taip pat architektūros viešojo administravimo sistemos sukūrimui, viešojo intereso gynimo užtikrinimui.

„Įstatyme įtvirtinti architektūros kokybės kriterijai, kurie apibrėžia, ko siekiama architektūrine veikla ir kuo visuomenei reikšminga architektūra. Įstatymu nustačius kriterijus, jie tampa vieši, prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, veikiantiems architektūros srityje arba suinteresuotiems architektūros vystymu, dalyvaujantiems priimant visuomenei svarbius sprendimus“, – komentavo Aplinkos ministerijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovė Algimantė Treinienė.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kad įstatymu apibrėžta, jog architektūra yra viešasis interesas, o tai suteikia galimybę nevyriausybinėms, nepriklausomoms organizacijoms kreiptis į teismą, jei manoma, kad, projektuojant statinius ar teritorijų planavimo dokumentus, galimai pažeisti įstatymai ir norminiai teisės aktai.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kad įstatymu apibrėžta, jog architektūra yra viešasis interesas.

Naujame įstatyme nustatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti. Viešas konkursų aptarimas, pristatymas profesinei bendruomenei, visuomenei, profesionalus ekspertinis vertinimas, vadovaujantis jau minėtais architektūros kokybės kriterijais, turėtų statinio projektavimo ir teritorijų planavimo procesus padaryti skaidresniais, visuomenei suprantamesniais.

Architektūra – dialogas

Architektas A.Karalius vylėsi, kad šis įstatymas leis projektavimui tapti dialogu, kuo jis ir turėtų būti. „Reikia suprasti, kad projektavimas yra dialogas ir interesų derinimas. Tik pasakose galime matyti, kad princas stato pilį, kokią tik nori, lyg negyvenamoj saloj. Pas mus tokio tipo „architektūra“ galima tik Palangos paplūdimyje, statant smėlio pilis. Visa kita yra interesų derinimas. Ir čia aš dabar matau labai svarbų dalyką, kad, atsiradus šiam įstatymui, svarbi ir visuomenės pozicija, ir pats architektūrinis aspektas tampa lygiaverčiu su visais kitais – sanitariniais, higieniniais, eismo ir pan.“, – tikino pašnekovas.

A.Karalius tikino, kad šiokio tokio impulso sulaukiama jau dabar – vos priėmus įstatymą. „Kadangi aš pats priklausau Architektų rūmų ekspertams, galiu pasakyti, kad kreipimųsi dėl ekspertizių, inicijuotų viešojo intereso, nuo įstatymo priėmimo pradžios sulaukėme jau arti 50. Kreipiasi žmonės iš miestų, miestelių ir rajonų. Pavyzdžiui, didelį gyventojų susirūpinimą kelia Akmenės centrinės aikštės rekonstrukcija arba Ukmergės pilies parko ir centrinės aikštės su prieigomis projektas.

Ekspertai šiuo atveju yra kaip patyrusių ir architektūrą išmanančių žmonių grupė. Jie, aišku, nėra visažiniai, tačiau, remdamiesi savo tikrai didele patirtimi, jie gali patarti. Pakonsultuoti, ką reikėtų sustiprinti, ko reikėtų atsisakyti, kaip apskritai tą projektą pagerinti. Tai instrumentas, kuris leidžia visuomenei turėtų tokį, sakykime, partnerį architektūriniais klausimais“, – kalbėjo A.Karalius. Pridurdamas, kad tai šis įstatymas bus puiki pagalba ir savivaldybėms. Jos, tiesa, jau irgi pradėjo kreiptis, iš jų sulaukti 5–6 raštai.

Kreipimųsi dėl ekspertizių, inicijuotų viešojo intereso, nuo įstatymo priėmimo pradžios sulaukėme jau arti 50.

Stipresnė ir savivalda

Prie architektūros kokybės gerinimo, pasak D.Bakšienė, prisidės ir Architektūros įstatymą papildantis Architektų rūmų įstatymas. Šis buvo priimtas dar 2006 m., tačiau Architektų rūmai gyvavo nedideliu intensyvumu. „Pagrindinė priežastis ta, kad architektams narystė rūmuose nebuvo privaloma. Savivaldos organizacija neužtikrino visų narių dalyvavimo, todėl galimybės atstovauti tiek architektų, tiek visuomenės interesams buvo ribotos“, – aiškino pašnekovė.

Silpna savivalda darė neigiamą įtaką tiek pačiai profesijai, tiek architektūrai. Todėl 2016 m. pabaigoje buvo įtvirtintas visų architektų dalyvavimas savivaldoje. „Dabar tik gavęs atestatą architektas iš karto tampa Architektų rūmų nariu, dalyvauja savivaldoje, kartu priima sprendimus“, – kalbėjo D.Bakšienė. Šie sprendimai, pasak pašnekovės, padės ne tik išgryninti architektų teises ir prievoles, gerinti šalies architektūros kokybę, bet užtikrinti didesnį skaidrumą.

Kaip jau minėta, pridūrė A.Treinienė, įstatymu pripažinus architektūrą svarbia visuomenės intereso dalimi, nustačius architektūros kokybės reikalavimus, suteikiant Architektų rūmams teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą, tikėtina, kad žmonių skundai, susiję su galimai netinkama architektūros srityje vykdoma veikla, bus nagrinėjami plačiau, skaidriau.

Taip pat ir architektų bendruomenė, matydama, kad architektūros kokybės prasme ar kitais statinio projektavimo ir teritorijų planavimo aspektais gali būti įžvelgiamas neteisėtumas, gali eiti į teismą ir tai ginti. Taip siekiama užtikrinti visuomenės interesus, vartotojų teisių apsaugą ir gauti kokybiškus architektūrinius sprendimus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min