Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 15d. 16:14

Kaimyno plaučiai prieš jūsų komfortą – ar iš tiesų reikia šildyti automobilio variklį?

Automobilių tarša
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Automobilių tarša

Perskaičius kelis straipsnius apie tai, ar verta žiemą šildyti automobilio variklį prieš pradedant kelionę, vis tiek lieka neaišku: dalis autoservisų meistrų tikina, kad važiuodami su neįšilusiu varikliu jį gadinate, tuo metu kiti ginčija, kad šiuolaikiniai automobiliai – ne kokios nors rusiškos „Pobeda“ – turi įvairius temperatūros jutiklius, todėl galima pradėti savo kelionę iškart. 15min pašnekovai atskleidžia, kad šildydami automobilį iš anksto kaimynams po langais išmetame didesnį kiekį nuodingų dujų. Be to, taip elgtis draudžia ir šiandieninės Kelių eismo taisyklės!

Šildyti – tik tuomet, kai spaudžia –15 ° C

Automobilių mėgėjams skirto žurnalo vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, jog realus poreikis šildyti automobilį atsiranda, kai lauke –15 °C ar dar žemesnė temperatūra.

„Jeigu ir esant +3 °C šildai automobilį, nes senelis tau prieš 38-erius metus sakė... Tikrai nereikia. Sėdi, ir važiuoji. Automobilis ir visi jo agregatai važiuojant tolygiai įšyla. Žinoma, vos pradėję važiuoti nespauskite gazo – jei elgsitės ir vairuosite ramiai, viskas bus gerai“, – patikino V. Milius.

Kadangi šie automobiliai buvo netoli pažengę nuo Flintstounų filmuke rodyto akmens amžiaus automobilio, turėjo į variklius pripiltas alyvas, kurios žiemą sustingdavo iki medaus ar grietinės konsistencijos.

Pašnekovas paprašė prisiminti, kiek kartų šią žiemą spaudė –15 ° C šaltukas? Panašu, kad esant tokiai lietuviškai žiemai, poreikio šildyti automobilį nebelieka.

„Tai negalioja tik seniems, senoviniams automobiliams. Pastarieji automobiliai apskritai nepavažiuoja neįšildyti. Tiesa, tokius automobilius turintys žmonės dažniausiai juos saugo ir žiemą apskritai nevažinėja“, – svarstė automobilių žurnalo vyriausiasis redaktorius. Jis pridūrė, kad šildydamiesi vietoje stovinčiame automobilyje pagalvotume, kiek gamtai ir aplinkiniams kainuoja mūsų komfortas.

Algimanto Brazaičio nuotr./Šildyti variklius reikėjo nebent „Volga“ ir „Moskvič“ automobiliams
Algimanto Brazaičio nuotr./Šildyti variklius reikėjo nebent „Volga“ ir „Moskvič“ automobiliams

„Komfortas, kaip ir lazda, visuomet turi du galus – dažniausiai norėdami komfortą turime už jį susimokėti. Šiuo atveju moka mūsų kaimynai, kuriems kiemą teršiame išmetamosiomis dujomis, jie turi kęsti užvesto variklio garsą – o gal kaimynas dar miega?“ – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, net matavimo prietaisų nereikia – pastovėjus prie ką tik žiemą užvesto 10–15 metų amžiaus automobilio, ima suktis galva, o nuo kvapo raukia nosį.

Šildyti variklį draudžia netgi Kelių eismo taisyklės

Tuo momentu degalų sąnaudos yra didesnės ir pats variklis greičiau dėvisi – tad verčiau jau išnaudoti automobilį važiavimui, antraip patys to nejausdami patirsite nuostolį.

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas taip pat pritaria, jog įprotis šildyti variklį prieš važiuojant atkeliavo iš tų laikų, kai gatvėse daugumą sudarė „Moskvič“ ir „Volga“ automobiliai.

„Kadangi šie automobiliai buvo netoli pažengę nuo Flinstounų filmuke rodyto akmens amžiaus automobilio, turėjo į variklius pripiltas alyvas, kurios žiemą sustingdavo iki medaus ar grietinės konsistencijos – todėl juos ir reikėdavo šildyti. Dabar naujesniuose automobiliuose šildymo sistemos padarytos taip, kad kai užkuri, aušinimo skystis cirkuliuoja uždaru ciklu ir variklis maksimaliai greitai sušyla. Inžineriškai numatyta, kad nėra reikalo stovėti ir šildytis“, – sako R. Gabartas.

„Transeksta“ atstovas priduria, kad tik užkūrus variklį į degimo kamerą patenka daugiau benzino (ar dyzelio) ir mažiau deguonies. Tuo momentu degalų sąnaudos yra didesnės ir pats variklis greičiau dėvisi – tad verčiau jau išnaudoti automobilį važiavimui, antraip patys to nejausdami patirsite nuostolį.

„Antra priežastis, kodėl nereikia šildyti automobilio – tai šiuolaikinės alyvos. Jų darbinė temperatūra yra įvairi, todėl ir būdamos šaltos jos puikiai atlieka savo funkciją“, – sako pašnekovas.

Be to, Kelių eismo taisyklėse įrašyta, kad gyvenamosiose zonose draudžiama šildyti variklį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių išmetamosios dujos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių išmetamosios dujos

„Ten parašyta, kad gali laikyti užvestą automobilį tik tiek laiko, kiek tau užtrunka prasikrapštyti lango stiklą, gal dar apeiti aplink automobilį ir pažiūrėti, ar ratas neatsisukęs. Taigi logikos šildyti variklį – nėra“, – sako R. Gabartas.

Vyro nuomone, variklį šildo tie vairuotojai, kurie vadovaujasi senais, tėvų ir senelių perduotais įpročiais, stereotipais. Jis yra girdėjęs apie konfliktus tarp kaimynų: jei vienas laiko užvedęs automobilį 10–15 minučių pučiant stipresniam vėjui, kitas yra priverstas kvėpuoti taršiomis išmetamosiomis dujomis.

Kad pradėtų veikti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema – ji turi įkaisti. Tai reiškia, kad vos užvedus teršalai nėra neutralizuojami.

Užvestas ir vietoje stovintis automobilis teršia labiausiai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, doc. dr. Saugirdas Pukalskas taip pat pritaria, kad šiais laikais automobilio pašildyti prieš važiuojant tikrai nereikia.

„Jei stiklai neužšalę, galima sėsti ir važiuoti. Tačiau kad pradėtų veikti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema (katalizatoriai benzinu varomame automobilyje arba kietųjų dalelių ir azoto oksidų neutralizatorius – dyzeliniame) – ji turi įkaisti. Tai reiškia, kad vos užvedus teršalai nėra neutralizuojami. Jei teršiam, tačiau iškart ir važiuojam – tai bent jau teršiam ir iš to yra kažkokios naudos. O kai automobilis stovi – aplinka teršiama bereikalingai“, – svarstė S. Pukalskas.

Pašnekovas pridūrė, kad važiuojant sudeginamas didesnis degalų kiekis, nei stovint vietoje, dėl to variklis netgi greičiau sušyla. Benzinu ar dujomis varomi (turintys kibirkštinio uždegimo variklius) automobiliai daugiausia išmeta azoto monoksido, angliavandenilių bei azoto oksidų. Dyzeliniai – dar ir kietųjų dalelių arba suodžių. Tačiau tai – tik pagrindinės išmetamosiose dujose esančios medžiagos – automobiliai apskritai išskiria per 200 įvairių cheminių medžiagų.

Techninė apžiūra visko neparodo – tenka pasikliauti vairuotojų sąmoningumu

Lietuvoje vidutinis automobilio amžius yra 15 metų. Doc. dr. S. Pukalsko teigimu, jei tokio amžiaus automobilyje neišmontuotos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, jis nėra taršus.

„Tačiau 15 metų – tai vidurkis. Kadangi yra visiškai naujų automobilių, vadinasi, yra ir 30-ies metų senumo. 30-ies metų amžiaus automobilyje apskritai nėra jokių išmetamųjų dujų neutralizavimo įrenginių. Kita problema – kad Lietuvoje vos ne mada tampa išmontuoti katalizatorius, o tai reiškia – sugadinti išmetamųjų dujų sistemą. Tuomet ir naujausias automobilis teršia it būdamas 30-ies metų“, – pabrėžia doc. dr. S. Pukalskas.

Kadras iš filmuotos medžiagos/Itin daug išmetamųjų dujų išmetantis automobilis
Kadras iš filmuotos medžiagos/Itin daug išmetamųjų dujų išmetantis automobilis

Techninės apžiūros metu katalizatorius dažniausiai įvertinamas tik apžiūros būdu. Išmetamosios dujos tiriamos, tačiau tuo metu variklis veikia be didelės apkrovos. Todėl, Automobilių inžinerijos katedros vedėjo teigimu, techninių apžiūrų metu gaunami netikslūs duomenys apie automobilių išmetamųjų dujų sudėtį ir kiekį.

„Nesakau, kad tai techninės apžiūros specialistų bėda – jei tikrintume automobilių išmetimus įvairiomis sąlygomis, vieno automobilio patikrinimas užtruktų visą dieną. Taigi tenka pasikliauti tik visuomenės sąmoningumu. Reikia suprasti, kokią žalą daro tarša išmetamosiomis dujomis. Jei ir toliau taip elgsimės, ilgainiui neturėsime kuo kvėpuoti“, – pokalbį užbaigė doc. dr. S. Pukalskas.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min