Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 9d. 15:19

Legendomis apipinta Raganų eglė – kovoje dėl geriausios Europoje titulo

Raganų eglė
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Raganų eglė

Praėjusių metų pabaigoje buvo renkamas gražiausias Lietuvos metų medis. Gali atrodyti, kad šalyje daugiausiai linksniuojame stipriuosius ąžuolus, tačiau rinkimuose nukonkuravo septyniolika kamienų turinti Raganų eglė. Šiandien jau per 170 metų skaičiuojanti eglė pateko tarp 13 pretendenčių į geriausio medžio pasaulyje titulą.

„Vien tokia nominacija Lietuvai yra labai svarbi. Pirmiausia dėl to, kad mes atkreipiame dėmesį į labai senus ir išskirtinius medžius, kurie yra tarp mūsų“, – sakė Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė Diana Milašauskienė.

Raganų eglė paprastoji, bet nepaprasta

Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje, netoli Vilkyškių miestelio jau per 170 metų stūkso pagal rūšį taip vadinamoji paprastoji eglė. Maždaug 80 centimetrų aukštyje eglė šakojasi į septyniolika kamienų, jos aukštis – panašiai kaip 12-kos aukštų daugiabučio, siekia 34 metrus. Kamieno apimtis yra beveik 6 metrų, tad reikėtų nemažos žmonių grupės, norint jį apglėbti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raganų eglė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raganų eglė

Paslaptingą vardą turintis medis Lietuvos gamtos paminklo statusą įgijo 2000-ais metais. Ji yra vienintelė tokios įspūdingos, neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje ir šių medžių savaiminio paplitimo areale. Tačiau parko direktorė pastebi, kad žmonės per skubėjimą pamiršta kokį brangų turtą turi aplink save.

Šiame materialiame pasaulyje žmonės yra per daug susireikšminę, kalbame tik apie save. Medžiai turi labai stiprią energetiką, gražūs savo istorija – dažniausiai tai lieka nepastebima

„Ko gero, šiame materialiame pasaulyje mes, žmonės, esame kiek per daug susireikšminę ir kalbame dažniausiai apie save. O medžiai esantys greta mūsų ir turintys labai stiprią energetiką, yra išskirtinai gražūs savo istorija, reljefu, su savo formomis – dažniausiai tai lieka nepastebima“, – problematiką atskleidė D. Milašaukienė.

Dėl šios priežasties dalyvavimas konkurse, anot direktorės, yra puikus būdas atkreipti dėmesį į sąmoningo dėmesio bei globos vertą medį.

„Konkursas yra didelė galimybė mums patiems apsižvalgyti aplinkui, ką mes turime savo gamtoje ir kuo galime didžiuotis netgi Europos arba pasaulio masteliu, – galimybe atkreipti žmonių dėmesį į gamtos dovanas džiaugėsi Rambyno parko direktorė D. Milašauskienė. – Galima sakyti, kilstelėjame tuos šalia mūsų esančius dendrologinio paveldo objektus į aukštesnį lygį ir galime pažvelgti ką jie mums, kaip žmonėms, reiškia“.

Postūmis gamtos paveldui

Jau 17 metų Rambyno regioniniame parke dirbanti D. Milašauskienė šiuo metu vadovauja parko veiklai. Darbuotoja pripažino, kad gamtos paminklo statusą turintis medis yra lankomas nuo seno, tačiau anksčiau sąlygos buvo kur kas prastesnės.

Buvo tik šlapias miškas ir žmonių pramintas miško takelis. Iki Raganų eglės nubristi pasižvalgyti buvo galima tik su auliniais batais

„Kai pradėjau dirbti, medis nebuvo pritaikytas lankymui. Buvo tik šlapias miškas ir žmonių pramintas miško takelis. Iki Raganų eglės nubristi pasižvalgyti buvo galima tik su auliniais batais, – dabar su šypsena prisimena parko direktorė D. Milašauskienė. – Žinoma, jis buvo toks pats įspūdingas kaip ir dabar, tik tarp kitų medžių tankmėje buvo kiek paskendęs“.

Šiame amžiuje darbai įsibėgėjo kaip mat: buvo 2 kartus nutiestas lieptas, iškabinti demonstratyvūs stendai apie tai, kas tai per medis, kodėl jį reikia saugoti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Takelis link Raganų eglės
Luko Balandžio / 15min nuotr./Takelis link Raganų eglės

„Šiemet, kai yra tas konkursas, mes prisijungiame prie tokio jau europinio judėjimo. Galime dar plačiau kalbėti apie tai ir ne tik vietiniams žmonėms, bet ir Europos piliečiams“, – dėl sulaukto tarptautinio susidomėjimo džiaugėsi D. Milašauskienė.

Raganų eglę prieš keletą savaičių aplankė ir Europos medžių konkurso ambasadorius Robas McBridas, kuris garsėja savo veikla ginant medžių teises. Jis žinią apie apie Lietuvos gamtinį paminklą skleidžia ir toliau į tarptautinę areną.

Anot pašnekovės, kai Raganų eglė susilaukė tokio dėmesio, neabejotinai bus keliama ir aukštesnė kartelė parko prižiūrėtojams. „Kai toks dėmesys yra atkreipiamas, mes ir patys įsipareigojame ir geresnį takelį nutiesti, ir aikštelę patvarkyti. Miškininkų urėdijos pasisiūlė padėti sutvarkyti keliuką, praplatinti aikštelę automobilių“, – apie pirmuosius žingsnius atsiliepė parko direktorė. Šiandien dažniausiai Rambyno regioniniame parke yra lankomas garsusis Rambyno kalnas ir Raganų eglė.

Apipinta ir legendomis

Raganų egle ji vadinama ne šiaip sau. Jos net šakos, kaip vadina parko darbuotojai, „raganiškai“ susipynusios. Be abejonės, septyniolikos kamienų eglę būtų galima pavadinti retenybe ir gamtos anomalija. Tačiau paaiškinimas, kodėl ji tokia atsirado taip pat yra. Galima sakyti, Raganų medžio atsiradimo priežastis būtų galima paaiškinti dviem būdais: botaniškai arba remiantis legendomis bei istoriniu pasakojimu.

Daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai. Esant tam tikroms sąlygoms jie virsta naujais kamienais.

Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių, ir tik labai retai aptinkama keturis ar daugiau kamienų turinčių medžių. Šiuo atveju, Raganų eglės keliolika kamienų viršija visus gamtinius standartus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raganų eglė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raganų eglė

„Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas legendų, perpintų istoriniais faktais. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji išaugusi tokia keista. Tai nutiko tuomet, kai jis šiose apylinkėse kėlėsi per Nemuną iškart po pralaimėto karo Rusijai. Dėl to jis buvo labai piktas ir įniršio pagautas taip mojavo kardu, kad nukirto ne vieną pušies viršūnę, o kliudė šalia augusią eglaitę. Vėliau ji išaugo su aštuoniolika kamienų“, – apie Rambyno regioninio parko pasididžiavimą pasakojo D. Milašauskienė.

Tokia istorija paaiškina eglės išvaizdą su daug kamienų, o raganišką įvaizdį apibūdina legenda, kuri atkeliavo iš Lietuvos tautosakos. Pasak legendos, ant netoliese esančios kalvos, rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Kad priešai naktį nepastebėtų, jie rengdavosi sidabriniais rūbais.

Netoliese esančioje pelkėtoje lomoje, kurioje auga aštuoniolikos kamienų eglė, buvo raganų buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį sidabriniais šarvais, pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle.

Savo balsą Europos metų medžio rinkimuose galite atiduoti čia, balsavimas vyksta vasario mėnesį. Dėl geriausio medžio titulo varžosi 13 unikalių gamtos kūrinių iš pačių įvairiausių šalių, tokių kaip: Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Lenkija, Belgija, Vengrija, Čekija, Portugalija, Slovakija, Ispanija, Rusija ir JAV.

Rambyno parko direkcija, skatindama palaikyti Lietuvos atstovę, kviečia balsuoti už Raganų eglę ir sudalyvauti jų steigiamame konkurse ir palaikyti analogų neturintį mūsų krašto gamtos stebuklą. Prizininkai laimės galimybę susipažinti su legendomis apipintu gamtos paminklu iš arti kartu su gidais.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min