Žaidėjai per ribotą laiką turėjo pakuotes sudėti į popieriui, plastikui ir stiklui skirtus konteinerius. Už teisingus pasirinkimus jie rinko taškus, o suklydę prarasdavo žaidimo gyvybes. Gausus įsitraukimas parodė, kad rūšiavimas žmonėms rūpi ne tik namuose – mokytis atskirti pakuotes jie noriai ėmėsi ir žaisdami.
Aktyvumu ir gerais rezultatais išsiskyrė Mažeikiai, Zarasai bei Kauno rajonas. Penkios geriausiai pasirodžiusios savivaldybės sulauks ir ilgalaikio prizo – „Gamtos ateities“ komanda jose pasodins po ąžuolą.
Suklydę patarimus įsiminė
Žaidimą lydėjo ir straipsniai, kuriuose žinomi žmonės atvėrė savo namų duris bei pasakojo apie kasdienius rūšiavimo įpročius. „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė džiaugėsi, kad skaitytojai galėjo pamatyti – atsakingas elgesys su atliekomis prasideda nuo paprastų kasdienių pasirinkimų.
„Smagu, kad namų įpročių uždanga pakyla ir galime pažinti garsių žmonių buitį. Su atliekomis stebuklai nenutinka – jeigu rūšiuojame, rodome pagarbą ir meilę gamtai“, – kalbėjo ji.
Didžiausią įspūdį asociacijos atstovei paliko ne vien žaidėjų gausa. „Žaidimai visada pritraukia azartiškų žmonių dėmesį, tačiau labiausiai nudžiugino taiklumas. Net kelis kartus suklydę, žaidėjai įsidėmėdavo patarimus ir vėliau sėkmingai pataikydavo. Viliuosi, kad tai persikels ir prie tikrų konteinerių“, – sakė K.Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Lyderių sėkmė – ne atsitiktinė
Bendroje įskaitoje išsiskyrusių Mažeikių, Zarasų ir Kauno rajono rezultatus pašnekovė sieja su savivaldybėse jau anksčiau vykusiu gyventojų švietimu ir nuosekliu atsakingų specialistų darbu.
Zarasuose šiemet surengta sezono atidarymo šventė, į kurią susirinko ir aplinkinių miestelių gyventojai. Kartu su iniciatyvos „Mes darom“ atstovais jie praktiškai mokėsi rūšiuoti ir kartu leido laiką.
Mažeikiuose, pasak K.Žukauskaitės-Šiaučiulės, jau matomi ilgamečio savivaldybės specialistų įdirbio rezultatai. Kauno rajono pasirodymą ji sieja ir su platesnėmis Kauno regione vykdomomis prevencinėmis programomis bei dėmesiu rūšiavimo taisyklėms.
„Čempionų – rūšiavimo čempionų – treneriais dirbame visi drauge“, – vaizdžiai apibendrino ji.
Klaidina informacijos perteklius
Naujausias „Repsense“ tyrimas atskleidė, kad gyventojams netrūksta noro rūšiuoti. Viena svarbiausių problemų – skirtingais būdais pateikiamų taisyklių, patarimų ir rekomendacijų gausa. Užuot padėjusi, perteklinė informacija gali žmones dar labiau supainioti.
Rūšiavimo konteiriai skirti ne visiems iš plastiko, popieriaus, metalo ar stiklo pagamintiems daiktams, o visų pirma – pakuotėms.
„Rūšiuoti Lietuvoje norime, tik taisyklių gausa, pateikimo formos ir rekomendacijų įvairovė jau tampa klaidinančiu veiksniu. Rūšiuoti paprasta, kai tai tampa aiškia asmenine sistema, o ji turi būti paremta paprasčiausia taisykle – rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms“, – pabrėžė K.Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Būtent šią taisyklę siekta įtvirtinti ir žaidimu. Rūšiavimo konteiriai skirti ne visiems iš plastiko, popieriaus, metalo ar stiklo pagamintiems daiktams, o visų pirma – pakuotėms.
Aiškiai atskirti pakuotes nuo kitų daiktų svarbu ir dėl vis dar didelio rūšiavimo konteinerių užterštumo. Į juos patekus maisto atliekoms, remonto priemonių likučiams, tekstilei ar kitiems netinkamiems daiktams, apsunkinamas surinktų pakuočių tvarkymas ir perdirbimas.
„Svarbu pakeisti matymą – pakuotės nėra šiukšlės. Tai ne obuolio graužtukas ar plastikinis skutimosi peiliukas. Jos yra grynos žaliavos, todėl jas nešdami į reikalingą konteinerį, ne išmetame, o padedame į teisingą vietą, kad jos galėtų sugrįžti į rinką“, – aiškino asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė.
Tinkamai išrūšiuota pakuotė yra savotiškas perdirbimo lobis. Ji gali būti surinkta, perdirbta ir dar kartą sugrįžti į mūsų rankas skardinės, buteliuko, stiklainio ar kitos pakuotės pavidalu. Įmetę ją į mišrių atliekų konteinerį, šį lobį tiesiog užkasame tarp šiukšlių ir gerokai sumažiname galimybę žaliavą panaudoti dar kartą.
Interaktyvus formatas leido dalyviams ne tik parodyti tai, ką jau žinojo, bet ir iš karto pamatyti savo klaidas. K.Žukauskaitės-Šiaučiulės nuomone, tokia patirtis gali išlikti atmintyje ir vėliau padėti apsispręsti prie tikro konteinerio.
„Kai žaisdami pamatome savo kasdienes, visai netyčines klaidas, rutinoje daug lengviau sustoti ir jas prisiminti. Esame linkę priimti teisingus sprendimus ir vengti klaidų, o žaidimas yra puiki priemonė savoms klaidoms pažinti“, – teigė ji.
Penkioms savivaldybėms – po ąžuolą
Žaidimo rezultatai bus pažymėti ne vien taškais lentelėje. Penkioms geriausiai pasirodžiusioms savivaldybėms „Gamtos ateitis“ padovanos po ąžuolą, kurį pasodins asociacijos komanda.
Šis medis pasirinktas kaip ilgalaikio ir iš pirmo žvilgsnio ne visuomet pastebimo pokyčio simbolis.
„Norime, kad dovana liktų gamtoje. Teisingas rūšiavimas yra lėtas, prasmingas procesas, kuris galiausiai mus apdovanoja. Kaip ir ąžuolo augimas – plika akimi staiga nepastebimas, bet neabejotinai prasmingas, pilietiškas, artimas ir galiausiai nepalaužiamai tvirtas“, – sakė K.Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Žaidimo taškai jau suskaičiuoti, tačiau svarbiausias rezultatas kasdien paaiškės prie rūšiavimo konteinerių. Būtent ten sprendžiame, ar pakuotė bus užkasta tarp mišrių atliekų, ar gaus galimybę dar kartą sugrįžti į mūsų rankas.
