Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 2d. 12:07

Maisto atliekų pradžiamokslis Alytaus regione: tik nesuvalgytas kotletas ar kas nors daugiau?

Surinktos maisto atliekos Alytaus regione
Alytaus RATC nuotr. / Surinktos maisto atliekos Alytaus regione

Nuo 2019 metų sausio pirmosios visoje šalyje iš individualių namų maisto atliekos turės būti surenkamos atskirai nuo mišrių atliekų. Alytaus regiono miestai ir miesteliai pasiryžo šią naujovę įsidiegti anksčiau – jau nuo spalio pirmosios maisto atliekos renkamos Druskininkuose, specialūs konteineriai maisto atliekoms išdalinti ir kituose regiono miestuose. Domėjomės, su kokiais iššūkiais regiono atliekų tvarkytojai susidūrė pirmąjį tokios praktikos mėnesį.

Populiariausias mitas – maisto atliekas reikia uždaryti kuo sandariau

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas 15min sakė, jog maisto atliekų surinkimo konteineriai gyventojams išdalinti visame regione, tik Druskininkų savivaldybė greičiausiai priėmė taisyklių pakeitimus ir šiame kurortiniame mieste maisto atliekos renkamos jau mėnesį. Nerukus prie Druskininkų turėtų prisijungti Alytus, Varėna, Prienai, kiti miesteliai. A.Reipo teigimu, maisto atliekoms skirtų konteinerių dalinimas buvo pirmasis iššūkis.

Rinkdami atliekas pastebėjome, kad kai kurie dėl viso pikto maisto atliekas sudeda į plastikinius maišelius... Na, tokio konteinerio turinys – daug prastesnės būklės.

„Organika gąsdina žmones. Maisto atliekos sukelia neigiamas asociacijas, kad smirda. Turbūt sudėtingiausia žmonėms paaiškinti, kodėl maisto atliekų konteineris yra su skylėmis. Kodėl konteinerio apačioje yra vieta vandeniui surinkti? To iš tiesų reikia, kad atliekos nepūtų. O konteinerio viršuje yra aktyviosios anglies filtras, mini oro valymo įrenginys, kad oras, išeinantis iš konteinerio, būtų apvalomas“, – naujųjų konteinerių savybes apibūdino ARATC vadovas.

ARATC nuotr. /Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas
ARATC nuotr. /Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas

Pašnekovas priminė, kad tas pačias atliekas iki šiol mesdavome į mišrių atliekų konteinerį ir jos netapdavo „uždelsto veikimo bomba“. Atskiras maisto atliekų surinkimas Europoje seniai nebėra naujiena. Iš tiesų organinės atliekos būtent negaudamos oro pradeda skleisti kvapą – o gyventojams tuo metu atrodo, kad uždarius atliekas į hermetišką konteinerį būtų saugiau.

„Gavę oro atliekos oksiduojasi, ant konteinerių sienelių užauga bakterijų kolonijos ir tuomet atliekos neskleidžia jokio kvapo, – sako A.Reipas. – Rinkdami atliekas pastebėjome, kad kai kurie dėl viso pikto maisto atliekas sudeda į plastikinius maišelius... Na, tokio konteinerio turinys – daug prastesnės būklės nei konteinerio, kuriame yra tik maisto atliekos.“

Aliejaus negalima išpilti nei į kanalizaciją, nei į jokį konteinerį. Išpiltas jis persigertų į konteinerio apačią, paspaudus šaltesnei temperatūrai – sustingtų

Pašnekovo teigimu, geriausia, kai maisto atliekos šiek tiek pamaišomos su žaliosiomis atliekomis: tebūnie tai vienintelė išmesta nuvytusių gėlių puokštė. Tokiu atveju dar mažesnė tikimybė, kad jos skleis blogą kvapą.

ARATC nuotr. /Maisto atliekoms skirtas konteineris
ARATC nuotr. /Maisto atliekoms skirtas konteineris

Aliejų rinks atskirai

Kartu su konteineriais gyventojai gavo ir kibirėlį atliekų surinkimui virtuvėje, bei nedidelę talpą rinkti panaudotam aliejui. Kodėl šį produktą reikia rinkti atskirai?

„Daug žmonių apskritai nenaudoja didelių kiekių aliejaus. Negalėjome išfiltruoti ir vieniems duoti tas talpas, kitiems ne. Dalis žmonių dideliame kiekyje aliejaus kepa bandeles ar tas „ausytes“ (žagarėlius), kaip dzūkai juos vadina. Susidaro didelis kiekis aliejaus – ne toks, kurį gali iššluostyti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Aliejaus negalima išpilti nei į kanalizaciją, nei į jokį konteinerį. Išpiltas jis persigertų į konteinerio apačią, paspaudus šaltesnei temperatūrai – sustingtų“, – sakė A.Reipas.

ARATC nuotr. /Talpa panaudoto aliejaus surinkimui
ARATC nuotr. /Talpa panaudoto aliejaus surinkimui

Aliejus į talpą renkamas iki kol susidaro kelių litrų kiekis – tuomet žmogus turi pats nuvežti šį aliejų į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę, išpilti į specialų konteinerį.

Beje, o ką jūs įvardytumėte kaip maisto atliekas? Pradėjus jų surinkimą Alytaus regione, paaiškėjo, kad bent jau dzūkai į šį klausimą atsakytų skirtingai. Vienam maisto atlieka – tik pusė nesuvalgyto kotleto.

„Supratome, kad dar daug reikia kalbėtis su žmonėmis. Viskas, kas susidarė virtuvėje ar šalia virtuvės – nuo riebaluoto popieriaus iki servetėlių, picos dėžutės, nuopjovų, nuograužų, lupenų – visa tai yra maisto atliekos. Visos biologiškai skaidžios, virtuvėje susidarančios medžiagos. Jos tinka apdoroti ir gaminti kompostą, išgauti biodujas, o iš jų – elektrą“, – paaiškino A.Reipas.

Išdalinus maisto atliekoms skirtus konteinerius, maždaug pusė gyventojų suprato, ką ir kaip į juos reikia mesti, tačiau dalį konteinerių pirmą kartą atvykę atliekų vežėjai rado tuščius. Gyventojai skėsčiojo rankomis tikindami, kad maisto atliekų jų namuose nesusidaro.

ARATC nuotr. /Talpa maisto atliekų surinkimui virtuvėje
ARATC nuotr. /Talpa maisto atliekų surinkimui virtuvėje

„Tokiais atvejais atsidarome mišrių atliekų konteinerį ir rodome: štai čia, čia ir čia – maisto atliekos. Žmogus sako: „O, net nepagalvojau!“. Žmonės maisto atliekas šveičia į šiukšliadėžę atbula ranka ir nepagalvoja, kad jos dar gali būti kažkam naudingos. Pakuočių atliekas jie jau rūšiuoja, jos traška, nesuyra ir viskas su jomis aišku. O maisto atliekos – vis dar nepažintas pasaulis. Ir tai yra natūralu – gyventojams tiesiog reikia laiko. Bendruose konteineriuose maisto atliekos šlampa, užteršia antrines žaliavas, užteršia kitas atliekas. Pastebėjome, kad tie, kurie jau atskiria maisto atliekas, pradėjo tvarkingiau rūšiuoti ir kitas žaliavas. Nes tuomet šiukšliadėžėje mažai kas belieka – galbūt smulkios pakuotės, popierėliai, buteliukai“, – sakė pašnekovas.

Gauti kompostą galima tik tuo atveju, jei visi atskiria teisingai

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kulikauskienė informuoja, kad remiantis Europos Komisijos duomenimis, kiekvienais metais Europos Sąjungoje iššvaistoma apie 88 milijonai tonų maisto. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.), kiek mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.

Dėl maisto atliekų susidarymo patiriami ne tik ekonominiai nuostoliai bet ir daromas neigiamas poveikis aplinkai. Europos Parlamento pranešime spaudai teigiama, kad dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2. Maisto atliekos irdamos be deguonies (pavyzdžiui, sąvartynuose) į aplinką išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, teršiamas gruntinis vanduo.

Rugsėjo pabaigoje įvykusiame forume „Atliekų tvarkymas 2018“, pranešėjai taip pat kalbėjo maisto atliekų tvarkymo tema. Bendrovės, rengiančios galimybių studijas, investicinius projektus atliekų srityje vadovas Jonas Stravinskas sakė, jog kiekvienas iš mūsų per metus sukuriame apie 40–45 kilogramus maisto atliekų.

Šiuo metu Lietuvos mišrių atliekų sraute yra apie 12–13 proc. maisto atliekų.

„Mes ir šiandien tvarkome maisto ir virtuvės atliekas, tik jas tvarkome kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Lietuvoje veikia 9 mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai (MBA), jie surenka mišrias atliekas, juose atskiria biologinę (maisto atliekų, – red. past.) dalį. Šio pokyčio esmė tik tokia, kad maisto atliekos bus atskiriamos anksčiau – ten, kur jos susidaro“ , – paaiškino J.Stravinskas.

Renginio „Atliekų tvarkymas 2018“ organizatorių nuotr. /Jonas Stravinskas
Renginio „Atliekų tvarkymas 2018“ organizatorių nuotr. /Jonas Stravinskas

Aplinkos ministerijos vyr. specialistė S.Kulikauskienė pažymi, kad kompostas, gautas iš mišraus komunalinių atliekų srauto, yra žymiai prastesnės kokybės nei iš atskirai surinktų maisto atliekų, todėl jo panaudojimas šiuo metu yra ribotas. Šiuo metu dažniausiai toks kompostas naudojamas sąvartynų perdengimui (sluoksniuojamas su atvežamomis atliekomis). O kompostas, pagamintas iš atskirai surinktų maisto atliekų, gali būti naudojami kaip trąša lauko augalams tręšti, šiltnamiuose, vazoninių augalų auginimui, žemės ūkyje kaip dirvožemį gerinanti medžiaga ir kt.

Aplinkos ministerijos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus labai svarbus ir gyventojų indėlis. Kad maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas būtų sklandus bei kokybiškas, reikalingas gyventojų sąmoningumas bei atsakingumas rūšiuojant ir atskiriant maisto atliekas. Kuo tiksliau gyventojai išrūšiuos maisto atliekas, tuo kokybiškesnis ir švaresnis bus kompostas.

Atskiras maisto atliekų surinkimas – žiedinės ekonomikos strategijos dalis

Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios tikslas – išmesti kuo mažiau atliekų, naudoti kuo mažiau pirminių išteklių, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai. Be to, Europos Sąjungos lygmens teisės aktuose Europos valstybės įpareigotos užtikrinti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant ir maisto atliekas, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje.

123RF.com nuotr./Maisto atliekos
123RF.com nuotr./Maisto atliekos

Lietuva šiam įpareigojimui rengiasi iš anksto, todėl Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatyta įdiegti atskirą maisto atliekų surinkimą ir pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto atliekoms apdoroti. Nuo 2019 m. atskiras maisto atliekų surinkimas turi būti įdiegtas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų ar kitose teritorijose, kuriose tokį surinkimą vykdyti ekonomiškai naudinga ir techniškai įmanoma.

Savivaldybėms ir regioninių atliekų tvarkymo centrams buvo suteikta galimybė gauti finansavimą maisto atliekų surinkimo priemonių įsigijimui. Šiuo metu savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė paraiškas beveik 16 tūkstančių biologinių atliekų konteinerių individualioms valdoms ir beveik 3000 konteinerių aikštelėse pastatytų maisto ir žaliųjų atliekų konteinerių įsigijimui.

„Džiugu, kad savivaldybės ir regioniniai tvarkymo centrai supranta atskiro maisto atliekų surinkimo svarbą ir ruošiasi jo įgyvendinimui. Taip pat sveikintina Alytaus regiono iniciatyva maisto atliekas pradėti surinkti anksčiau nei nuo 2019 m., kaip yra nustatyta teisės aktuose“ – sako S.Kulikauskienė.

Kam trūksta loterijos bilieto, kam – konteinerių

ARATC direktorius Algirdas Reipas teigia, kad bent jau Alytaus regione dėl įvedamų pokyčių atliekų tvarkymo kaina gyventojams nekils.

Mažiau atliekų šalindami sąvartyne nemokėsime numatyto taršos mokesčio, galbūt iš to pavyks „išlošti“.

„Maisto atliekų surinkimas turi tokį sakyčiau „šalutinį poveikį“, dėl kurio mažėja kiti kaštai. Pavyzdžiui, pagerėja aplinkosauginė būklė, maisto atliekas galima panaudoti geram kompostui gaminti, kadangi turime anaerobinio apdorojimo įrenginius, galime iš atliekų pasigaminti elektrą (deginant susidariusias biodujas) ir taip gauti papildomų pajamų. Švedijos universiteto tyrimas rodo, kad maisto atliekų tvarkymas atpigina ir pagerina visą atliekų tvarkymo sistemą“, – pabrėžė A.Reipas.

Jo teigimu, savivaldybės taip pat apskaičiavo, jog už atliekų tvarkymą Alytaus RATC sumokės mažiau, kai pradės atskirai rinkti maisto atliekas.

„Kokios dar galimos naudos? Bus išmetama mažiau CO2, nes šios maisto atliekos nebus šalinamos sąvartyne. Taip pat mažiau atliekų šalindami sąvartyne nemokėsime numatyto taršos mokesčio, galbūt iš to pavyks „išlošti“. Tikėtina, jog bus sukurta naujų darbo vietų“, – šio pokyčio pliusus vardino J.Stravinskas.

Jis įsitikinęs, kad toli gražu ne visoms savivaldybėms nuo 2019-ųjų sausio pavyks pradėti rinkti maisto atliekas atskirai. A.Reipas šiuo požiūriu su J.Stravinsku nesiginčija.

„Žinote, kaip tame anekdote: meldžia žmogus Dievo, kad laimėtų loterijoje, o net bilieto nenusipirkęs. Regionai, kurie dar net nenusipirko maisto atliekų surinkimui skirtų konteinerių – aišku, kad jiems nepavyks“, – juokėsi A.Reipas.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min