Dabar populiaru
Publikuota: 2021 spalio 13d. 10:33

Maisto ir jo pakuočių atliekos: sutaupysime vien tik teisingai rūšiuodami

Maisto atliekos Žalias
123RF.com nuotr. / Maisto atliekos
Ar tikrai, kaip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per metus kiekvienas lietuvis išmeta vidutiniškai apie 60 kilogramus maisto? Jeigu taip, už tai sumokama pinigais arba, pavyzdžiui, darbu nuosavame daržo sklype. O jeigu dar maisto pakuotės patenka į komunalinių atliekų sistemą – už tokią elgseną gyventojai sumoka per komunalinių atliekų mokestį. Galiausiai neatsakingai vartodami bei rūšiuodami maisto ir jo pakuočių atliekas padidiname šiltnamio efektą kuriančių CO2 dujų išlakų kiekį, darydami įtaką klimato kaitai – už ją irgi tenka mokėti. VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė aiškina, kaip galėtume sutaupyti bei gyventi tvariau.

Už kai kurių atliekų tvarkymą atskiras mokestis neskaičiuojamas

„Nors, atrodytų, maisto kainos didėja, tačiau išmetamo maisto kiekių rodikliai rodo, kad arba nemokame planuoti pirkinių, arba dalis mūsų gyvename geriau nei kiti įsivaizduoja. O juk sutaupyti galėtume vien tik atsakingiau rūšiuodami atliekas. Nors labai daug apie tai kalbame, tačiau daugelis vis tiek nežino, kad už į pakuočių atliekų konteinerius išmetamas pakuotes gyventojui mokėti nereikia – už tokių atliekų tvarkymą sumoka gamintojai. Lygiai taip pat nereikia mokėti už maisto ir virtuvės atliekų tvarkymą, jeigu gyventojai turi galimybę rūšiuoti šias atliekas ir jomis naudojasi“, – atkreipia dėmesį E.Razbadauskaitė.

PTO nuotr./Eglė Razbadauskaitė
PTO nuotr./Eglė Razbadauskaitė

Jos teigimu, visa atliekų rūšiavimo sistema sumanyta kaip tik tam, kad sutaupytume visose tiekimo ir vartojimo grandyse. Deja, yra dalykų, kurie priklauso ne vien nuo vartotojų sąmoningumo. „Didžiausia problema ta, kad kai kurios maisto pakuotės yra sunkiai perdirbamos arba iš viso neperdirbamos. O dar blogiau jeigu būna sudarytos iš skirtingų plastikų rūšių, tai žymiai apsunkina perdirbimo galimybes“, – aiškina PTO atstovė.

Pakuočių perdirbimą, anot jos, apsunkina ir į pakuočių sistemą patenkančios pakuotės su maisto likučiais – maisto likučiai užteršia ir kitas pakuotes, kurios galbūt išmetamos net ir labai švarios, išauga perdirbimo išlaidos. Nors daliai gyventojų gali atrodyti, kad tai – pakuotes tvarkančių gamintojų bėda, tačiau bet kurios gamintojams tenkančios išlaidos gali tapti produktų kainų augimo dalimi. Vadinasi, už tai galiausiai irgi sumoka vartotojas.

„Kita vertus, didžioji dalis maisto pakuočių, kurios patenka į pakuočių atliekų konteinerius, būna su maisto atliekų likučiais, tačiau jeigu tai yra perdirbamos pakuotės, perdirbimo procese jos yra išplaunamos. Tad mūsų rekomendacija yra išimti iš pakuočių visą maisto turinį, praskalauti, o išplauti švariai nėra būtina“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė.

Maisto ir virtuvės atliekų surenkama vis daugiau

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC), šiandien kartu su Alytaus regionu vadinamas maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo lyderiu šalyje, tokias atliekas iš gyventojų pradėjo surinkti 2018 metų pabaigoje.

„Surenkamų maisto atliekų kiekiai regione kasmet didėja: 2019 m. Alytaus regiono gyventojai išrūšiavo apie 603 tonas, 2020 m. – 1571 toną, per 9 šių metų mėnesius – 1994 tonas maisto atliekų. Didžiausias iššūkis atskirai renkant maisto atliekas, yra žmonių psichologinis nusiteikimas rūšiuoti. Pradėjus dalinti konteinerius maisto atliekoms, daugelis gyventojų tvirtino, kad jie viską suvalgo ir maisto atliekų neturi“, – sako ARATC vadovas Algirdas Reipas.

Jo teigimu, ARATC patirtis parodė, kad tikslingiau būtų šias atliekas vadinti virtuvės atliekomis, nes vien maisto likučiais jos neapsiriboja. Gyventojams sudėtinga įsisąmoninti, kad į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ir tokias virtuvės atliekas kaip popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, riebaluotas popierius, arbatos pakeliai, kavos tirščiai. Kita vertus, dar daug maisto ir virtuvės atliekų yra nerūšiuojama, jos išmetamos kartu su mišriomis atliekomis.

Nesame dideli maisto švaistūnai

Kelerių metų patirtis Alytaus regione atskirai renkant maisto atliekas, beje, rodo, kad gyventojai nėra itin dideli maisto švaistūnai – nesuvalgyti maisto produktai sudaro nedidelę atskirai surinktų atliekų dalį. Daugiausia tai – maisto ruošimo metu natūraliai susidarančios virtuvės atliekos. Tad skaičiuojant maisto švaistymo rodiklius Lietuvoje reikėtų atskirai įvertinti maisto ar virtuvės atliekas.

„Pastebima, kad didžiausią atskirai iš gyventojų surenkamų maisto atliekų dalį sudaro maisto ir daržovių žievės, lupenos, kitokie likučiai. Atliekų sudėtis priklauso ir nuo sezono, pavyzdžiui, rudenį į maisto atliekų konteinerius primetama daug supuvusių obuolių, kitų sugedusių vaisių. Pavasarį į konteinerius patenka daug konservuotų vaisių, daržovių, uogienių. Blogiausia, kad į maisto atliekų konteinerius jos metamos su stiklainiais. Jie sudūžta. Stiklo duženas atliekų apdorojimo proceso metu sudėtinga išskirti, smulkiomis šukėmis užteršiamas ir iš maisto atliekų pagamintas kompostas“, – sako A.Reipas.

Stiklo pakuočių problematiką įvardija ir PTO atstovė E.Razbadauskaitė. Pasak jos, jei stiklo pakuotės patenka ne į joms skirtus konteinerius, o išmetamos į plastiko ir popieriaus pakuotėms ar mišrioms atliekoms skirtas talpas, jų duženos apsunkina atliekų tvarkymo procesą.

Kas svarbu žinoti apie maisto ir jo pakuočių atliekas

  • Nerūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos sąvartynuose išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, užteršia dirvožemį ir vandenį.
  • Rūšiuodami maisto ir virtuvės atliekas bei pakuočių atliekas, padedame stabdyti klimato kaitą.
  • Maisto pakuotes mesdami į specialius pakuočių atliekų konteinerius, sumažiname nerūšiuotų atliekų kiekius, už kuriuos mokėti turi patys gyventojai.
  • Mesdami stiklo pakuotes į maisto, komunalinėms atliekoms ar plastiko ir popieriaus atliekoms skirtus konteinerius, apsunkiname atliekų tvarkymo procesą, sumažiname atliekų perdirbimo galimybes.
  • Iš maisto ir virtuvės atliekų galima išgauti biodujas, jas panaudoti šilumai bei elektros energijai gaminti, o taip pat pagaminti kompostą.

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:45
01:07
14:06

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie 15min