Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 23d. 09:56

Milijardai eurų neišnaudoto potencialo: ar Lietuva pasiruošusi žaliesiems pirkimams?

Elektrinių Vilniaus autobusų pristatymas Žalias
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Elektrinių Vilniaus autobusų pristatymas

Naujajame nacionaliniame pažangos plane iškeltas tikslas per ateinantį dešimtmetį žaliųjų pirkimų dalį padidinti net 16 kartų – iki 55 proc. Vis dėlto tai sritis, kurioje mums nesiseka pasistūmėti į priekį. 2019 m. duomenimis, žalieji pirkimai šalyje siekė vos 3,3 proc. visos viešųjų pirkimų vertės ir kasmet mažėja, rašoma panešime žiniasklaidai. Aplinkos ministerija pradeda skatinti žaliuosius pirkimus nuo teisinio reglamentavimo pokyčių ir specialistų tinklo kūrimo.

Ar tikslai šįkart bus įgyvendinti?

Viešiesiems pirkimams kasmet Lietuvoje išleidžiami milijardai eurų – nuo pieštukų iki autobusų ar valymo paslaugų. Šių pirkimų vertė 2019 m. sudarė 6,3 mlrd. Eur, arba net 13 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokia milžiniška valstybės perkamoji galia turi ir papildomą potencialą kuriant žalesnę valstybę – integruojant aplinkosaugos principus į viešuosius pirkimus galima sumažinti aplinkos taršą, padidinti ekologiškų produktų asortimentą ir tikslingai skatinti ekologines inovacijas.

Milžiniška valstybės perkamoji galia turi ir papildomą potencialą kuriant žalesnę valstybę.

Žaliaisiais gali būti laikomi tokie pirkimai, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti prekę, paslaugą ar darbus, kurie turės mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, palyginti su įprastai įsigyjamais.

,,Vyriausybė išsikėlė tikslą tapti neutralia klimatui. Be abejonės, žengiant šiuo kursu žalieji pirkimai yra itin svarbūs. Todėl užsibrėžėme, kad šie pirkimai taptų dominuojančia pirkimų rūšimi visame viešajame sektoriuje jau 2023 m.“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Ambicingi žaliųjų pirkimų tikslai keliami nebe pirmą kartą. Dar 2011 m. pagal nustatytą žaliųjų pirkimų sąlygą bent 50 proc. viešųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkosaugos kriterijai, turėjo būti žalieji. Šiuo metu jų skaičius yra šešis kartus mažesnis. Tai rodo, kad iškeltiems tikslams pasiekti reikia praktiškai pritaikomo ir aiškaus priemonių paketo.

Aplinkos ministerija numatytus veiksmus žaliesiems pirkimams skatinti, anot ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovo Aurimo Saladžiaus, pradeda nuo teisinio reglamentavimo pokyčių. „Vyriausybės programoje iškeltas siekis, kad 2023 m. žalieji pirkimai viešajame sektoriuje turi tapti dominuojančiais. Tačiau pagal dabartinį teisinį reglamentavimą to padaryti nebūtų įmanoma, nes šiuos pirkimus riboja gana siauras prekių ir paslaugų asortimentas. Todėl šiuo metu ir keičiame žaliųjų pirkimų sampratą“, – sako Aurimas Saladžius.

Žaliesiems pirkimams skirtų viešųjų konsultacijų metu kompetencijų trūkumas buvo įvardyta kaip viena pagrindinių priežasčių, trukdančių pirkti žaliai. Taigi dar viena siūloma priemonė – prieinama informacija.

„Formuojamas žaliųjų pirkimų specialistų tinklas. Tikimės, jie taps žaliųjų pirkimų ambasadoriais didžiausiose perkančiosiose organizacijose. Be to, nuolat rengsime konsultacijas, mokymus, viešinsime gerąsias praktikas, teiksime metodinę pagalbą“, – teigia Aurimas Saladžius

Stagnaciją lemia kompleksinės priežastys

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Dariaus Vedricko teigimu, verta iš esmės pasvarstyti, ką laikome žaliuoju pirkimu.

„Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad valstybės nusistatyti tikslai, susiję su darniaisiais viešaisiais pirkimais, kurie apima ir žaliuosius pirkimus, parodo valstybės ambiciją ir kryptį. Deja, dabartinė žaliųjų viešųjų pirkimų samprata yra per siaura, neatitinka šiandienos lūkesčių ir kitų šalių gerųjų praktikų, todėl ją reikia iš esmės peržiūrėti ir nustatyti, kad aplinkosauginiai aspektai būtų taikomi visuose viešojo pirkimo etapuose“‘, – kalba VPT direktorius.

Programos ,,Kurk Lietuvai‘‘ projektų vadovės Livija Šepetytė ir Agnė Petrošiūtė tvirtina, kad trūksta kompleksiško požiūrio į žaliuosius pirkimus. Pasak šių specialisčių, žinių įgijusių Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse, Lietuvoje tiesiog nėra institucijos, kuri atlieptų žaliųjų pirkimų poreikius:

,,Išanalizavusios priežastis, kodėl žalieji pirkimai nevyksta, pamatėme, kad negalima išskirti vienos problemos. Tai ir pasenęs teisinis reglamentavimas, ir perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų žaliųjų pirkimų kompetencijų trūkumas.

Trūksta ir informacijos šaltinių, praktinės pagalbos, nebendradarbiaujama su rinkos dalyviais. Kitose šalyse šias funkcijas dažnai atlieka institucija ar tam tikras institucijos padalinys, o Lietuvoje tokio nėra“, – tvirtina Aplinkos ministerijos žaliųjų pirkimų projekto vadovės.

123RF.com nuotr./Ekologija
123RF.com nuotr./Ekologija

Verslas pasiruošęs bendradarbiauti

Žalieji pirkimai keičia ir perkančiųjų organizacijų įpročius, ir turi neabejotinos įtakos produktus siūlančioms įmonėms. Todėl valstybės tikslą labai padidinti žaliųjų pirkimų dalį turės atliepti ir verslas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies pramonė supranta būtinybę keistis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

„Konfederacija pritaria Europos žaliojo kurso tikslams ir yra pasiruošusi prisidėti kuriant tvarią Lietuvą. Žalieji pirkimai – tai galimybė ir postūmis vietinėms įmonėms ir pramonei kurti žalesnes prekes“, – sako Vidmantas Janulevičius.Jis atkreipia dėmesį, kad dabar viešųjų pirkimų metu dažniausiai vis dar perkama pagal mažiausios kainos kriterijų, negalvojama apie gyvavimo ciklo sąnaudas.

Žalieji pirkimai – tai galimybė ir postūmis vietinėms įmonėms ir pramonei kurti žalesnes prekes.

2019 m. didžiausią žaliųjų pirkimų vertės dalį pagal produktus sudarė biuro įranga, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, valymo priemonės ir paslaugos, rašymui, spausdinimui, kopijavimui skirtas popierius, kiti raštinės reikmenys iš popieriaus ir kartono, M ir N kategorijų kelių transporto priemonės ir su jų priežiūra susijusios paslaugos.

Daugiausia žaliųjų pirkimų pagal sudarytų sutarčių vertę 2019 m. atliko Vilniaus m. savivaldybės administracija (13,8 proc. žaliųjų pirkimų vertės) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (13,7 proc. žaliųjų pirkimų vertės).

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min