Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 26d. 10:54

Miškininkas R.Ereminas: pasivaikščiokime po Jomanto miško parką

Jomanto miško parkas Žalias
Sauliaus Žiūros nuotr. / Jomanto miško parkas

Vakarinėje Jomanto parko dalyje auga išlakus beržynas. Šioje miško dalyje vingiuoja tankus pėsčiųjų takų tinklas. Beržynas žmogui visada reikalingas. Tai labai šviesus, saulėtas miškas. Beržo lapai smulkūs, jų palyginti nedaug. Tokios lajos meta švelnų, žmogui jaukų pavėsį.

Rudenį beržyne švaru. Kai lapų tik tiek, atrodo, nėra kam pūti. Beržų pumpurai pavasarį sprogsta pirmi, birželį vešliai sužaliuoja. Rugpjūtį ir per sausras beržai lapus spalvina aukso spalva. Rudenį ir žiemą beržyne vėl šviesiau. Nubalusi žievė traukia akį. Žmogus mėgsta šviesą. Gera ant suolelio beržyne sėdėti. Tai miškas vasarą po lietaus gausiai kvepiantis bičių pikiu.

Jomanto parko beržynas dabar išauga iš jauno amžiaus ir ima bręsti. Medžių stiebai baigia valytis nuo apatinių šakų, šauna ūgiu į viršų. Jomanto beržyno amžius 30–40 metų, jam gražiausi metai dar priešakį. Laukiame kol medžiai sustorės, jų šakos sutvirtės. Tada miškas taps dar gražesnis. Bet jau dabar atidi akis pastebi itin tiesiai augančio beržyno stiebų lygiagretes.

Parke gausu paukščių. Šakose lizdą gali susisukti gudrios šarkos. Žiemą čia supasi ilgauodegės zylės. Vasarą peri tošinukės, devynbalsės, pečialindos. Jomanto medžiai jauni, dar per silpni, kad juose galėtų gyventi uoksiniai paukščiai. Šakos per silpnos lizdus nešti stambiems paukščiams. Nieko nepadarysi, miškas jaunas.

Stambiausias gyvūnas kuris ateina čia pasiganyti yra stirna. Įvertinkime tai. Elniniai žvėrys nevengia gyventi šalia žmogaus. Stirnas ypač lengva pastebėti žiemą, sustojusias, kažko laukiančias tarp takų.

Beržyne yra nedidelė kitų medžių priemaiša. Daug kur auga blindės, pavasarį geltonai pražystančios vadinamaisiais kačiukais. Čia skraido kamanės ir bitės. Kai kur auga jauni klevai. Prie įvairių takų matomi pavieniai, neaišku kieno pasodinti, maumedžiai. Labai retai kur auga pavienės žmogaus ūgio eglės. Šių medžių sėklos atskrido iš rytinės parko dalies kur miškas visai kitoks, ten stovi brandus eglių ir pušų medynas. Prieš 30 metų beržyno vietoje buvo eglynas. Eglės susirgo, nudžiūvo, įvyko natūrali medžių kaita. Vyresni žmonės stebisi, kaip miškas greitai pasikeitė.

Rytinė Jomanto parko dalis tai bręstantis, daug kur brandus miškas. Į ją galima patekti griovomis, natūraliomis ledyno suformuotomis vagomis. Tai nuošalios Jomanto miško dalies ašis, gysla, kuria taip patogu pasislėpti nuo žmonių srauto, vaikščioti, vedžioti šunį. Tereikia truputi paieškoti ir šviesų beržyną pakeičia tamsus eglės ir pušies medynas. Čia miškas sudėtingesnis. Medžiai įvairaus amžiaus ir aukščio. Visur randama lapuočių – klevų, ąžuolų, liepų priemaiša. Tai tikras miškas. Kai kur net guli neišvežta negyva mediena. Seniausiame kampe galime rasti kempininių grybų.

Sauliaus Žiūros nuotr./Jomanto miško parkas
Sauliaus Žiūros nuotr./Jomanto miško parkas

Tarp eglių šakų žiema paprasta išgirsti cypsinčius mažiausius šalies paukščius nykštukus. Medžių liemenyse peri zylės, geniai, margasparnės musinukės. Eglyne matytas stambus plėšrusis paukštis vištvanagis. Žmonės riešutais pamėgo maitinti eglyno gyventojas voveres. Stačiame griovos šlaite urvų sistema išsikasė barsukų kolonija.

Toliau į rytus nuo Jomanto parko plyti Kalvarijų kryžiaus kelio miškas, o į pietvakarius – Cedrono aukštupio draustinis. Jomanto parkas atlieka biologinio koridoriaus vaidmenį. Miškais paukščių, vabzdžių rūšys gali keliauti, susisiekti, migruoti. Tai padeda biologinei įvairovei išlikti. Jomanto parkas mažina gamtos oazių fragmentaciją ir izoliaciją.

Jomanto parko pavadinimas kilęs nuo kadaise dvarą valdžiusio žmogaus pavardės. Dabar net pamatų vieta nėra žinoma. Dvaras galutinai sunyko po pirmojo pasaulinio karo. Tuos laikus gali priminti parke išlikusios pavienės pušys milžinės.

Istorinę atmintį Jomanto parke gaivina šalia gyvenantys žmonės. Ant vienos niekur nepažymėtos kalvelės nuolatos deginama žvakė. Matyt tai Baltiškų Dievų pagerbimo simbolis.

Jomanto miško parko vertę didina jo natūrali kilmė. Beržynas savaime atžėlė po masinio spygliuočių džiūvimo, o senojo mišraus eglyno kilmė natūralumu neleidžia abejoti. Tokie miško parkai auga darniai, medžiai tinkamai konkuruoja tarpusavyje todėl vyksta sklandus savaiminis išsiretinimas.

Visos parko tvarkymo priemonės yra orientuotos į žmogui palankios, stabilios miško ekosistemos išsaugojimą. Medyno tūrio prieaugio rodikliai čia nereikšmingi.

Sauliaus Žiūros nuotr./Jomanto miško parkas
Sauliaus Žiūros nuotr./Jomanto miško parkas

Jomanto parkas labai aktyviai lankomas. Takuose galima sutikti labai įvairaus amžiaus lankytojus. Kaimynystėje veikia darželis ir mokykla. Įvairiose pusėse aplink parką statomi nauji daugiabučiai namai. Atnaujintas ir profesionaliai sutvarkytas mokyklos stadionas traukia sporto mėgėjus ir profesionalus.

Iš pažiūros parkas primena eilinę Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio giraitę. Iš visų pusių apjuostas pastatais, keliais ir šaligatviais Jomanto miškas išliko paprastas, natūralus Vilniaus miesto parkų stebuklas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min