Europos gofruotojo kartono gamintojų federacijos (FEFCO) 2025 m. duomenimis, Europoje per metus pagaminama apie 51 mlrd. kv. metrų gofruotojo kartono. Ši medžiaga naudojama daugiau kaip 75 proc. Europoje parduodamų prekių pakuoti ar apsaugoti.
Gofruotojo kartono perdirbimo rodiklis Europoje viršija 90 proc. Vis dėlto net ir lengvai perdirbamų medžiagų atveju svarbu, kaip organizuojamas panaudotų pakuočių surinkimas ir tolesnis tvarkymas.
„Gofruotojo kartono perdirbimo rodikliai Europoje yra aukšti, tačiau taip yra dėl gerai veikiančios surinkimo ir perdirbimo sistemos. Net jei pakuotę galima perdirbti, dar nereiškia, kad taip ir nutiks. Daug kas priklauso nuo to, kaip ji pagaminta, kur patenka po naudojimo ir ar perdirbėjai gali ją panaudoti naujai produkcijai“, – sako „Grigeo Recycling“ vadovė Justina Prunskienė, šią temą pristačiusi spalio pradžioje vykusioje konferencijoje „Pakuotė Ratu“.
Popierinė pakuotė savaime negarantuoja perdirbimo
Nors popierius yra lengvai perdirbama medžiaga, papildomi pakuotės komponentai gali apsunkinti šį procesą. Pakuotė turi apsaugoti produktą nuo pažeidimų, drėgmės ar riebalų, todėl jos gamyboje gali būti naudojamos įvairios dangos, klijai, dažai, plastiko ar kitų medžiagų barjeriniai sluoksniai. Priklausomai nuo jų savybių ir kiekio, tokią pakuotę gali būti sudėtingiau perdirbti ir iš jos atgauti kokybišką popieriaus pluoštą.
„Vien tai, kad pakuotė pagaminta iš popieriaus, dar nereiškia, kad ją bus lengva perdirbti. Svarbu, kokios papildomos medžiagos naudojamos jos gamyboje ir ar jos neapsunkins perdirbimo proceso. Todėl apie pakuotės perdirbimą reikia galvoti dar ją projektuojant, o ne tuomet, kai ji jau tampa atlieka“, – aiškina J. Prunskienė.
Į pakuočių perdirbamumą daugiau dėmesio atkreipia ir Europos Sąjunga. Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente (PPWR) numatyta palaipsniui griežtinti pakuotėms keliamus reikalavimus. Ateityje bus vertinama, ar pakuotės sudėtis ir konstrukcija leidžia ją perdirbti, taip pat ar tokios pakuotės iš tiesų surenkamos ir perdirbamos dideliais kiekiais.
Didelė dalis pakuočių atliekų susidaro pačiame versle
Organizacijos „4evergreen“ duomenimis, net 79 proc. Europoje surenkamų pluoštinių pakuočių atliekų susidaro verslo ir pramonės sektoriuose, o likę 21 proc. – namų ūkiuose. Pasak J. Prunskienės, šie skaičiai rodo, kiek daug priklauso nuo to, kaip pačios įmonės tvarko panaudotas pakuotes.
„Kalbėdami apie atliekų rūšiavimą dažniausiai galvojame apie gyventojus, nors didelė dalis pakuočių atliekų susidaro būtent įmonėse. Nuo jų priklauso, ar panaudotos pakuotės bus tinkamai atskirtos nuo kitų atliekų, ar nesusimaišys su perdirbti netinkamomis medžiagomis ir galiausiai pasieks perdirbėjus. Net ir lengvai perdirbama pakuotė gali likti neperdirbta, jei susidarymo vietoje ja tinkamai nepasirūpinama“, – teigia J. Prunskienė.
Kaip panaudota pakuotė grįžta į gamybą
Gofruotojo kartono gamyboje plačiai naudojamos antrinės žaliavos. FEFCO duomenimis, vidutiniškai apie 88 proc. gofruotojo kartono gamybai naudojamo popieriaus sudaro perdirbtas pluoštas.
Tokia perdirbimo grandinė veikia ir „Grigeo Group“. Grupės įmonė „Grigeo Recycling“ surenka panaudotą popierių bei kartoną ir paruošia jį perdirbti. Toliau ši žaliava keliauja į „Grigeo Klaipėda“, kur iš jos gaminamas testlaineris (lygiems gofruotojo kartono sluoksniams skirtas kartonas) ir fliutingas (gofruoti skirtas popierius). Įmonė vidutiniškai per metus perdirba apie 130 tūkst. tonų makulatūros. Visa jos produkcija gaminama tik iš antrinės žaliavos.
Iš „Grigeo Klaipėda“ pagaminto testlainerio ir fliutingo „Grigeo Packaging“ gamina gofruotąjį kartoną, o iš jo – pakuotes. Įmonė kas mėnesį pagamina apie 7–8 mln. kv. metrų gofruotojo kartono ir patenka tarp trijų didžiausių šios srities gamintojų Lietuvoje. Panaudotos ir tinkamai surinktos pakuotės gali vėl patekti į „Grigeo Recycling“ ir būti perduotos perdirbti.
„Renkantis pakuotę įprasta vertinti jos kainą, patvarumą ir galimybes ją perdirbti. Tačiau vis svarbesnis tampa klausimas, kas su ja nutiks po naudojimo. Įmonėms verta pasidomėti, ar panaudota pakuotė iš tiesų galės būti perdirbta, o iš jos gauta žaliava – panaudota naujiems gaminiams“, – pabrėžia J. Prunskienė.
