Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 23d. 17:15

Pasipiktinus ornitologams Vilniaus savivaldybė ramina: medžiai Sapiegų parke iki liepos 1-osios nebus kertami

Sapiegų parke
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kovas Sapiegų parke

Gegužės 21-ą dieną Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė atnaujinanti darbus Sapiegų parke. Po ilgų ginčų, kaip turėtų atrodyti šis parkas, kuriame žaliuoja masyvūs, seni medžiai, panašu, kad kompromisas su vietos gyvenviete buvo pasiektas. Tačiau pastebėję šią žinutę sukilo ornitologai – jų teigimu, gegužės pabaiga yra pats jautriausias metas perintiems paukščiams, o jų senuosiuose Sapiegų parko medžiuose gali perėti per 50 rūšių. Gavusi šią informaciją Vilniaus miesto savivaldybė pažadėjo iki liepos medžių neliesti.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis kalbėdamas su 15min.lt stebėjosi, jog visi želdiniai tvarkomi pavasarį arba rudenį – taip pataria tiek botanikai, tiek agronomai – o Sapiegų parko medžius užsimota tvarkyti jau praktiškai prasidedant vasarai.

„Senuose medžiuose peri daug paukščių rūšių. Jei medžiai iškertami – tų rūšių mieste nebelieka. Skaičiau žiniasklaidoje mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymą: „Žmonės galės tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais“. Juk čia ne koks Turkijos kurortas! Paukščiai yra neatskiriama parko dalis! Jei reikia tiesiog saulėtų vietų ir pavėsio, galima, žinote, skėčius pastatyti“, – piktinosi L.Raudonikis.

Pašnekovas priminė, jog netgi ūkiniuose miškuose medžių kirtimai paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu yra neleidžiami (pagal įstatymą - nuo balandžio 1 iki liepos 1 dienos).

Jo teigimu, miesto vadovai turėtų suprasti visumą: kad miestui reikalingi seni medžiai, žaliosios zonos.

„Savivaldybė juk finansuoja inkilų kėlimą, kad žmonės, miesto gyventojai, matytų paukščius“, – sako L.Raudonikis.

Detalūs perinčių paukščių tyrimai Sapiegų parke nebuvo atlikti, tačiau L.Raudonikis pastebi, kad netoliese yra dideli miškų masyvai, todėl paukščiai atskrenda ir iš jų. Parke užfiksuotas žaliųjų meletų klyksmas – o šie paukščiai yra itin reti, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.

Wikimedia Commons (Sven Teschke (CC-BY SA 2.0 de) nuotr./Žalioji meleta, kuri galimai peri Sapiegų parke
Wikimedia Commons (Sven Teschke (CC-BY SA 2.0 de) nuotr./Žalioji meleta, kuri galimai peri Sapiegų parke

„Jų taip pat yra Vingio parko, Kalnų parke, Valakampiuose palei upę, kur likę senesnių miškų. Bet apskritai Lietuvoje žaliosios meletos aptinkamos labai lokaliai, nedaug kur peri. Daugiau retų, saugomų rūšių parke gal ir nebus, tačiau čia gyvena didelė paukščių įvairovė. Tai susiję su senais medžiais – jei medžiai seni, juose gali gyventi tiek uoksiniai paukščiai, tiek tie, kurie lizdus krauna ant šakų, dar kiti – krūmynuose. Iškirtus senus medžius neliks tam tikrų rūšių paukščių“, – nerimavo ornitologas.

Jis pabrėžė, kad tiek Londone, tiek Briuselyje paliekami seni želdynai, tam tikros zonos, kuriose net ne ornitologai mėgsta ieškoti paukščių ir juos stebėti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sapiegų parkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sapiegų parkas

„Senuosius parkus reikia tausoti. Toks juk buvo ir senųjų mūsų dvarininkų požiūris. Bet kokiu atveju, kirsti būtent šiuo metu jokiu būdu negalima. Sapiegų parke yra ir šikšnosparnių, kurie tupės drevėse, niekaip jų neišbaidysi. Virs kartu su medžiais. Būtent dabar peri daugiausia paukščių rūšių. Ankstyvieji jau rūpinasi jauniklais, vėlyvieji – suka lizdus. Sapiegų parke gali gyventi iki 50 skirtingų rūšių paukščių: dagiliai, kikiliai, svilikai, žaliukės, devynbalsės, pečialindos“, – vardino L.Raudonikis.

Jo teigimu, paukščiai mėgsta šią vietą, nes aplink – daugiau nuosavų namų, kurie kiemuose taip pat yra želdinių.

Jis prisiminė, kaip visuomenei buvo pritaikytas buvęs Sereikiškių parkas, šiandien vadinamas Bernardinų sodais. Jis sutvarkytas gražiai, bet daug paukščių parką apleido, jie pasitraukė į Kalnų parką ar labiau apžėlusius Vilnelės šlaitus.

Pašnekovas priminė, jog netgi ūkiniuose miškuose medžių kirtimai paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu yra neleidžiami (pagal įstatymą - nuo balandžio 1 iki liepos 1 dienos, o saugomose teritorijose – nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d.).

Gyčio Oržikausko nuotr./Sapiegų parkas
Gyčio Oržikausko nuotr./Sapiegų parkas

Vilniaus miesto savivaldybė trumpame atsakyme 15min pranešė apie priimtą sprendimą medžių šiuo jautriu paukščiams metu nekirsti.

„Dėl Sapiegų parko atkūrimo darbų sunerimusius gyventojus galime nuraminti, kad medžių šalinimo darbai neprasidės anksčiau nei liepos 1-ą dieną – ši data pasirinkta po konsultacijų su ornitologais. Iki to laiko parke vyks parengiamieji darbai, kuriuos atliks rangovas“, – rašoma atsakyme 15min.lt

Vis tik L.Raudonikis teigė gavęs informacijos, kad šiuo metu medžiai kertami Užupyje prie Tymo turgelyje, prie tvenkinių. Toje vietoje Lietuvos ornitologų draugija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe yra kėlusi inkilus. Jo nuomone, Vilniaus žaliosioms erdvėms turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir miškams, t.y. želdinių kirtimai bent jau iki liepos 1-os dienos turėtų būti sustabdomi visame mieste.

Naujienų agentūros BNS duomenimis, Į Antakalnio gyventojų ir Vilniaus miesto savivaldybės ginčą dėl sostinės Sapiegų parko atnaujinimo įsitraukė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika – jis ragina savivaldybę stabdyti planuojamą medžių kirtimą ir svarstyti alternatyvas.
Jo teigimu, savivaldybei greičiausiai bus siūlomas kompromisas „nekirsti pusės parko medžių“, tačiau dalį apgenėti.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min