Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 18d. 21:34

Pasyvus ir aktyvus namas – ne tas pats

Pasyvus namas
„IdeaPRima“ nuotr. / Pasyvus namas

Neretai, kalbėdami apie energiškai efektyvius namus, pasyvaus ir aktyvaus namo sąvokas žmonės vartoja sinonimiškai. Nors tiek vienam, tiek kitam pastatui būdinga kuo tikslingiau naudoti gamtos išteklius – ypač saulės energiją, jų koncepcijos skiriasi. Pasyvaus namo pagrindas – labai mažas energijos suvartojimas, kuris pasiekiamas pasitelkiant tik architektūrinius sprendimus, o aktyvaus namo esmė – teigiamas energijos balansas, kuris įgyvendinamas panaudojant alternatyvius energijos šaltinius.

Pasyvus namas

Pasyvaus namo, kurio energinės sąnaudos turi būti minimalios, standartas buvo sukurtas Vokietijoje. Tokio pastato šildymo sąnaudos turėtų siekti maždaug 10 proc. įprastų namų energinių sąnaudų, tačiau svarbiausia tai, kad šis tikslas turi būti įgyvendintas architektūriniais sprendimais.

Nors ši koncepcija gijo lėtai, ilgainiui tokių namų ėmė daugėti Šiaurės Amerikoje, Europoje, ypač Skandinavijoje, o 2009 metais pirmasis toks atsirado ir Lietuvoje.

Kone svarbiausi projektavimo metu būtini išspręsti klausimai – apšiltinimas, sandarumas, saulės energijos išnaudojimas ir, vienas iš pačių svarbiausių, vėdinimas. Nors pasyvaus namo koncepcija prigijo lėtai, ilgainiui tokių namų ėmė daugėti Šiaurės Amerikoje, Europoje, ypač Skandinavijoje, o 2009 metais pirmasis toks atsirado ir Lietuvoje. Skaičiuojama, kad pasyvaus namo standartą turinčių būstų Europoje yra apie nuo 15 000 iki 20 000.

Aktyvus namas

Aktyvaus namo sąvoka apima šiek tiek pasyviojo koncepcijos, tačiau tai – ne tas pats. Aktyviu namu statytojas gali paversti tiek prieš kelis dešimtmečius statytą namą, tiek tą patį pasyvų – tereikia pasitelkti atsinaujinančios energijos priemones, technologijas.

Aktyvus namas panašus į pasyvų tuo, kad jam irgi taikomi sandarumo ar efektyvaus saulės panaudojimo kriterijai, tačiau esminis reikalavimas – kad jo pagaminama energija viršytų suvartojamąją.

Šis tikslas siekiamas įvairiausiomis priemonėmis – naudojant kuo daugiau natūralios šviesos, automatizuotas žaliuzes, saulės vandens šildytuvus, kolektorius ir pan. Nors aktyvų namą, pasinaudojant technologijomis, galima padaryti iš bet kokio – pasiekti teigiamą energijos balansą, rekomenduojama aktyviu versti pasyvų namą. Būtent jis turėtų būti pagrindas.

Aktyvus namas panašus į pasyvų tuo, kad jam irgi taikomi sandarumo ar efektyvaus saulės panaudojimo kriterijai, tačiau esminis reikalavimas – kad jo pagaminama energija viršytų suvartojamąją.

Svarbiausia projektas

Vienareikšmio atsakymo, kurį iš ateities namų pasirinkti nėra. Žmogus turi pasirinkti pats. Tačiau svarbiausia, anot specialistų, tiek vieno, tiek kito namo koncepcijos realizacijai surasti tinkamą specialistą.

Nusprendus statyti pasyvų namą didžiausią dėmesį visų pirma reiktų skirti projektui. Būtent nuo jo priklauso namo energinis efektyvumas ir komfortas. Kiekvienas pasyvus namas – geriausio sprendimo paieška, lankstus ir kūrybiškas požiūris į sprendimus, infrastruktūros ir aplinkos bei šeimininko poreikių įvertinimas. Vis dėlto, kone svarbiausia, kad gyventojai jaustų komfortą, pradedant vidiniu mikroklimatu, natūraliu apšvietimu ir baigiant dizainu.

Aplinkos ministerija primena, kad nesirūpindami namų energiniu naudingumu gyventojai ne tik leidžia pinigus vėjais, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad klimato kaitą stabdyti žmonės gali pradėti ir savo namuose. Kiekvienas turėtų prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Parašykite atsiliepimą apie 15min