Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 6d. 10:35

Permainos statybose: „nusimesti“ atsakomybės nebus kaip?

Statybos
123rf.com / Statybos

Lietuvoje statybų tempas įgauna pagreitį. Kasmet kyla vis daugiau komercinių, gyvenamųjų ar kitų paskirčių pastatų. Kai miestas auga ir gražėja, džiaugiamės, tačiau, augant statybų mastams, daugėja ir neleistinų statybų atvejų, o rasti atpirkimo ožį, kai pastatui jau išduotas statybos leidimas – ne taip ir paprasta. Būtent todėl Aplinkos ministerija inicijuoja permainas, kurios išgrynintų statybų proceso dalyvių funkcijas ir atsakomybes, taip pat leistų visuomenei labiau įsitraukti į statybų procesą.

Prisiimti atsakomybę

Matydami mieste vienas po kito „dygstančius“ statinius retai susimąstome, koks ilgas kelias – nuo idėjos iki jos realizavimo – nueitas. Architektai, dizaineriai, projektuotojai, statybininkai, statybų vadovai, prižiūrėtojai ir kiti specialistai skirtinguose etapuose įneša po savo dalį. Apie jų indėlį net nepagalvojame, kol dėl statinio nekyla jokių diskusijų, tačiau įsiliepsnojus ginčams pradedame ieškoti – kas savo darbą atliko neatsakingai?

Pasipiktinusi visuomenė klausia, kodėl išduotas būtent toks leidimas, kaip jis galėjo būti išduotas, o jį jau gavęs statytojas tik gūžčioja pečiais – ypač tada, kai statybos pradėtos, suplanuotos investicijos. Panašūs atvejai nenaudingi niekam – visuomenė jaučiasi nuolat turinti „būdrauti“, o investuotojų ryžtas vystyti teritorijas blėsta.

Pasipiktinusi visuomenė klausia, kodėl išduotas būtent toks leidimas, kaip jis galėjo būti išduotas, o jį jau gavęs statytojas tik gūžčioja pečiais – ypač tada, kai statybos pradėtos, suplanuotos investicijos.

Susiklosčiusi padėtis paskatino Aplinkos ministeriją inicijuoti permainas statybų procese, o vienas iš tikslų – išgryninti statybų proceso dalyvių funkcijas, kas leis aiškiau matyti, kuris statybų etapas „sušlubavo“ ir kas už tai yra atsakingas.

O priežasčių, kodėl šiandien „atsekti“ dirbusį nekokybiškai sunku – ne viena. Kai kurios funkcijos yra dubliuojamos, todėl nėra visiškai aišku, kas prisiima galutinę atsakomybę už rezultatą, o ir savivaldybėms tenka jų resursų ir kompetencijų neatitinkanti našta.

Daugiau atsakomybės – projektuotojams

Svarstyti statybų proceso permainas, anot Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, paskatino kelios aiškiai matomos problemos. „Norime jį (statybų procesą – red. past.) pagreitinti, paskaidrinti procedūras ir numatyti statybų dalyviams konkrečias funkcijas. Viena iš mūsų identifikuotų didžiųjų problemų yra ta, kad savivaldybės, kurios ir išduoda statybų leidimus, tai padaro gavusios iš projektuotojo, statytojo didelį dokumentų paketą, kuriame yra daug daugiau informacijos, nei savivaldai iš principo turėtų rūpėti. Bet kai ji išduoda leidimą pagal tą didelį dokumentų paketą, ji tarsi prisiima atsakomybę dėl viso turinio, nors nei resursai leidžia tai padaryti, nei iš principo savivaldybei turėtų rūpėti kai kurie dalykai“, – įžvalgomis dalijosi viceministrė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Statybos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Statybos

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas pabrėžė, kad savivalda turėtų kreipti dėmesį tik į keturis aspektus: statinio funkciją, sklypo sutvarkymą, prisijungimą prie bendros infrastruktūros ir architektūrą. Visi kiti klausimai – nuo priešgaisrinės saugos, konstrukcijų patvarumo iki deklaracijų ar planų – taptų statytojo atsakomybe. Tiek viceministrė, tiek M.Narmontas tikino, kad tokie pokyčiai skatintų ir pačius statytojus bei projektuotojus būti atsakingesnius – juk žinotų, kad už nemalonumus atsakys patys.

Norime statybų procesą pagreitinti, paskaidrinti procedūras ir numatyti statybų dalyviams konkrečias funkcijas.

„Didesnė atsakomybės dalis turėtų tekti statytojams, projektuotojams ir projekto ekspertams, tai taptų statytojo ir projektuotojo tarpusavio santykių reikalas, o ne savivaldybės, kuri greičiausiai nebankrutuos ir už viską atsakys. Taigi planuojamas šios problemos sprendimas – susiaurinti ratą klausimų, kuriuos turėtų spręsti savivalda, išduodama statybos leidimą. Tai tam tikras palengvinimas ir gera žinia savivaldybėms“, – tikino viceministrė.

Tiesa, R.Brandišauskienė atkreipė dėmesį, kad nuo perteklinių funkcijų išsilaisvinusios savivaldybės joms tekusias svarbiausias funkcijas turės prižiūrėti itin kokybiškai: „Galima sakyti, kad tai toks atsakomybių užaštrinimas tiems konkretiems klausimams, nes ten bus skiriami resursai. Taigi tikrai nekalbama apie tarnautojų darbo palengvinimą, mes kalbame apie savivaldybės atsakomybę prieš trečiuosius asmenis tuo atveju, jei paaiškėtų, kad kažkas yra negerai.“

Gera žinia ir statytojams

R.Brandišauskienė atkreipė dėmesį, kad pokyčius teigiamai turėtų priimti ir patys statytojai, ypač tie, kurie dirba atsakingai, mat jiems dabar bus paprasčiau: „Statytojams juk su savivaldybe reikės derinti mažiau dalykų, tik tuos, kurie jai numatyti.“

Teritorijų planavimo ir statybų direktorius Marius Narmontas džiaugėsi, kad praėjusiais metais paskelbtame pasauliniame „Doing business“ reitinge, kuris iliustruoja šalies patrauklumą investuotojams, Lietuva būtent pagal statybos leidimo išdavimo greitį iš 16-os vietos pakilo į 12-ą.

„Pakeitimai, kuriuos dabar numatome, turėtų šį reitingą ir bendrą situaciją pagerinti dar labiau. Vien tai, kad savivaldybei teikiamų dokumentų kiekis sumažės, jau palengvins statytojui darbą“, – tikino M.Narmontas.

Ekspertizė – į privačias rankas

Šiuo metu norėdami užbaigti pastato statybą, statytojai turi pateikti deklaraciją apie statybų užbaigimą. Kai kuriais atvejais ši deklaracija turi būti patvirtinta specialistų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų arba privačių atestuotų ekspertų.

R.Brandišauskienė pasakojo, kad šią funkciją planuojama visiškai perleisti privačiam sektoriui: „Iki šiol buvo sudaryta galimybė rinktis viešą arba privatų sektorių, kurį kontroliuoja viešasis. Matome, kad privačiam sektoriui tai daryti sekasi gerai, todėl nuspręsta, kad inspekcijai reikėtų visai pasitraukti. Privačiam sektoriui palikti pabaigto statinio patikrinimą – ar jis atitinka projektą – ir statybos užbaigimo įforminimą, o inspekcija kontroliuotų tiesiog bendrą tvarką – ar tai padaryta tinkamai, o ne pati dalyvautų užbaigiant statybas“, – aiškino viceministrė.

123rf.com/Statybos
123rf.com/Statybos

Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M.Narmontas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kalbama apie neypatingus ir nesudėtingus statinius. „Lietuvoje pastatai skirstomi į trys rūšis – ypatingi statiniai, neypatingi ir nesudėtingi. Tai ypatingiems statiniams, kaip ir iki šiol, greičiausiai išliks komisijos vertinimas. Visus kitus bus galima priduoti deklaracijomis, gavus ekspertizės išvadą“, – patikslina Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M.Narmontas.

Atviresnė visuomenei

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad jau netrukus visuomenei ketinama atverti dar daugiau duomenų apie statybas. Neretai visuomenė piktinasi neturinti informacijos apie vienoje ar kitoje teritorijoje planuojamas statybas ir nežinanti, kaip ją gauti. Informacinė sistema „Infostatyba“ jau kitąmet leis visuomenei susipažinti su visais statybų procesais, mat visų projektų – išskyrus nesudėtingų statinių – viešinimas bus privalomas.

„Infostatyba“ jau kitąmet leis visuomenei susipažinti su visais statybų procesais, mat visų projektų – išskyrus nesudėtingų statinių – viešinimas bus privalomas.

Nuo Naujųjų metų pradžios numatoma pareiga viešai pateikti dokumentus, pagal kuriuos ketinama statyti statinį. Tai turės būti pateikta informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kuria dabar naudojasi visos savivaldybės, išduodamos statybos leidimus.

Planuojama, kad didžioji dalis „Infostatybos“ turinio būtų atviri duomenys. Šiuo klausimu konsultavomės ir su Asmens duomenų apsaugos institucija, derinome ir su Architektų rūmais dėl autorių teisių. Matome, kad yra galimybės atverti beveik visus duomenis, išskyrus fizinių asmenų asmens kodus, galbūt, tiesiog palikti jų inicialus. Kalbant apie jau išduotus statybos leidimus – tai planuojama atverti jau nuo Naujųjų metų“, – kalbėjo R.Brandišauskienė.

Viceministrė tikino, kad vėliau planuojama atverti ir tuos duomenis, kurie yra įkeliami į „Infostatybą“ – ankstesnėje stadijoje – dar prieš statybos leidimo išdavimą. „Dabar, jei žmogus nori sužinoti, įgyvendinti savo, kaip piliečio, teises ar pareigas, įsitikinti, ar statybos teisėtos, viskas ne taip paprasta. Matai, kad vyksta statybos, bet nežinai – kas, žinai tik tai, kad yra duotas leidimas. Išsiaiškinti, kas būtent statoma, gali tik pamatęs projektinę dokumentaciją. Dažniausiai tol, kol tu prisikasi iki tų duomenų, nes jie yra duodami savivaldybės arba ne, būna praėję visi ginčijami terminai“, – tikino R.Brandišauskienė.

Anot viceministrės, duomenų atvėrimas visuomenei ankstesniame etape – puikus įrankis kontrolei ir skaidrumui.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min