„Neigiamas plastiko poveikis aplinkai bei žmogui – įvairialypis. Viena vertus, ši medžiaga gali tiesiogiai kenkti sveikatai per sąlytį ar organizme besikaupiančias mikrodaleles. Kita vertus, plastiko žaliavų gavyba, jo gamyba, perdirbimas, transportavimas ir šalinimas išskiria didelius kiekius CO₂ bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai dar labiau apsunkina kovą su stiprėjančiais klimato kaitos padariniais. Geroji žinia ta, kad mažinant plastiko gamybą bei vartojimą, galima prisidėti prie reikšmingų globalių pokyčių“, – teigia Lina Gelažienė, „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovė.
ES finansuojamo projekto „Baltiplast“ duomenimis, plastiko industrijai augant dabartiniu tempu, iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos gali pasiekti 1,34 gigatonų per metus. Tai prilygtų 295 anglimi kūrenamų elektrinių poveikiui. Iki 2050 metų šis kiekis gali išaugti net iki 2,8 gigatonų CO₂ per metus.
Tarša veikia anglies dvideginio kaupimą ir Baltijos jūroje
„Didieji vandens telkiniai, tokie kaip jūros ir vandenynai, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulinį klimatą. Jie gali sugerti net iki 25 proc. viso dėl žmogaus veiklos susidarančio anglies dvideginio. Tačiau auganti tarša plastiko atliekomis kenkia vandens ekosistemoms, gyvūnijai ir biologinei įvairovei, taip paveikiant jų gebėjimą kaupti CO₂. Skaičiuojama, kad 2040-aisiais į vandens ekosistemas patenkančių plastiko atliekų kiekis gali išaugti nuo 12 mln. iki 23 ar net 37 mln. tonų per metus“, – sako Lina Gelažienė, „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovė.
Plastiko atliekos trikdo CO₂ kaupimą vandenynuose net keliais būdais. Pirmiausia, įvairūs organizmai – nuo fitoplanktono iki jūrinių žinduolių – dalyvauja biologiniame anglies cikle. Fotosintezės metu CO₂ yra sugeriamas augalų ir juda mitybos grandine, o organizmams nugaišus, anglis „palaidojama“ gelmėse. Kai žuvys ar žinduoliai praryja plastiko daleles, šie procesai sutrinka, o tai lemia mažesnį bendrą CO₂ sugėrimą.
Antra, plastikas gali keisti jūros vandens cheminę sudėtį – pavyzdžiui, paveikti pH lygį ir skatinti vandens rūgštėjimą. Dėl to nukenčia jautrios jūrinės ekosistemos, tokios kaip koraliniai rifai, moliuskai ar vėžiagyviai. Šios rūšys ne vien palaiko biologinę įvairovę, bet ir aktyviai dalyvauja anglies kaupimo procesuose. Joms nykstant, silpsta ir vandenyno gebėjimas absorbuoti CO₂.
Galiausiai, plastiko sankaupos vandens paviršiuje trukdo augti augalams, ypač jūros žolėms. Kadangi jos sugeria anglies dvideginį, augalų nykimas silpnina vandenynų gebėjimą sušvelninti klimato kaitą.
Neigiamas plastiko poveikis klimatui tampa užburtu ratu
Gaminant, naudojant bei šalinant plastiką, išsiskiria globalinį atšilimą spartinančios dujos. Tačiau klimato kaitos padariniai paradoksaliai dar labiau skatina plastiko vartojimą.
„Pasaulyje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip audros, sausros ar potvyniai. Susidūrus su krizėmis, gyventojams tiekiami būtini daiktai, medicinos priemonės ar maisto produktai, kurie dažniausiai būna supakuoti į saugiomis laikomas plastiko pakuotes, tad jų poreikis auga. Be to, klimato kaita skatina aktyvią urbanizaciją – žmonėms iš kaimo vietovių persikeliant į miestus, auga vartojimas bei susidarantis plastiko atliekų kiekis“, – pasakoja L.Gelažienė.
Ieškant sprendimų klimato kaitos problemai, kuriami biologiškai skaidūs ir oksidacinio irimo plastikai. Tačiau šios inovacijos taip pat kelia naujų aplinkosauginių iššūkių – pavyzdžiui, oksidacinio irimo plastikai skyla į mikroplastiko daleles ir nėra tinkami perdirbimui.
Klimato kaita gali kelti ir ekonominį nestabilumą, dėl kurio verslai priversti ieškoti pigesnių žaliavų. Plastikas šiuo atveju tampa patrauklia alternatyva, nes yra pigesnis nei dauguma aplinkai draugiškesnių medžiagų.
Net ir mums įprasti plastikiniai maišeliai turi itin neigiamą poveikį klimatui. Saulės spinduliams veikiant plastiką, išsiskiria metanas ir etilenas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. O plastikinių maišelių gamyboje naudojamas polietilenas kaip tik yra vienas pagrindinių šių dujų šaltinių. Nuo 1950 metų pasaulyje pagaminta daugiau kaip aštuoni milijardai tonų plastikinių maišelių. Ir nors daugelyje išsivysčiusių šalių jau įsigaliojo vienkartinių maišelių ribojimai ar apmokestinimas, prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų metinė plastikinių maišelių gamyba gali padvigubėti.
Ką verta prisiminti artėjant vasarai, kad neterštume Baltijos jūros?
Norint apsaugoti arčiausiai esančius vandens telkinius ir prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, verta pradėti nuo paprastų kasdienių įpročių. Venkite vienkartinės plastikinės gėrimų taros – vietoje jos rinkitės daugkartines gertuves.
Poilsiaujant paplūdimyje taip pat rekomenduojama vengti smulkių plastikinių daiktų, tokių kaip šiaudeliai ar vienkartiniai įrankiai. Net ir tinkamai išrūšiuoti, jie dažnai būna išpučiami vėjo ar pasimeta, o vėliau patenka į jūrą.
Pastebėjus besimėtančias atliekas, jas reikėtų surinkti – taip prisidėsite prie švaresnės aplinkos palaikymo ir padėsite vengti plastiko patekimo į vandenį.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į vasarą aktualias kosmetikos priemones, tokias kaip apsauginiai kremai nuo saulės. Kai kurie jų savo sudėtyje gali turėti mikroplastiko, todėl pravartu rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.
„Baltiplast“ – tai nuo 2023 iki 2025 m. vykdomas projektas, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio naudojimo plastiko gaminių bei plastiko pakuočių atliekų susidarymą ir pateikti plastiko atliekų panaudojimo sprendimus žiedinės ekonomikos kontekste. Konsorciume dalyvauja 18 partnerių iš 6 ES šalių. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis.
