Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 spalio 31d. 14:16

Remiamos ietys dėl vilkų: kiek jų medžioti, kai suskaičiuoti tampa nebeįmanoma?

Vilkas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vilkas

Vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje prasidėjo spalio 15-ąją. Ir žiniasklaida jau mirga nuotraukomis apie viename ar kitame Lietuvos kampelyje sumedžiotus vilkus. Jau išnaudotas penktadalis 60-ies leidžiamų sumedžioti vilkų kvotos. Medžiotojai ir juos palaikantys mokslininkai įsitikinę, kad vilkų medžioklės kvotą reikia mažiausiai dvigubinti. Tuo metu nevyriausybinės organizacijos primena, kad vilkas ekosistemai ir miškams atneša didžiulės naudos.

Prasidėjusi kampanija „Saugi avis“ siekia edukuoti ūkininkus, jog reikia iš anksto saugoti savo gyvulius, o ne jų netekus (kai avis ar ožkas papjauna vilkai), kreiptis į savivaldybę dėl žalos atlyginimo.

Vargas dėl „popieriaus“ – vieni sveikina, kiti prieštarauja

„Šiuo metu paskelbta vilkų medžioklės kvota – 60 vilkų. Ji paskelbta lygiai tokia pat, kaip ir praėjusiais metais, nes Aplinkos ministerijos Vilko apsaugos plane numatyta, kad kai nėra galimybės atlikti vilkų apskaitos – kvota lieka kokia buvusi.

Ūkininkai gali kreiptis į savivaldybes paramos apsisaugojimo priemonėms, tuo metu jie dažniausiai kreipiasi tik dėl žalos atlyginimo.

Iš tiesų praėjusią žiemą nebuvo galimybės suskaičiuoti vilkų – nebuvo sniego. Šiuo metu apskaitos atlikimo metodiką mėginama keisti, modifikuoti, tad su nekantrumu laukiame naujos apskaitos gairių. O kol kas džiaugiamės bent jau tuo, kad laikomasi susitarimo dėl tokios pat kvotos skyrimo, nepasiduodama spaudimui“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas A. Laurinavičius.

Kažkas džiaugiasi, o kažkas – prieštarauja. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas įsitikinęs, kad kvota turėtų būti bent dvigubai didesnė. Medžiotojo teigimu, tai ne jo asmeninė nuomonė, o kai kurių mokslo atstovų siūlymas.

Pokalbio su 15min.lt žurnaliste metu jis kelis kartus pakartojo, jog šiuo metu vadovaujamasi „popieriumi“ (taisyklėmis) tarsi jis būtų „šventa karvė“, nors realus gyvenimas reikalauja visai kitokių sprendimų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Tijušas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Tijušas

„Būdų įvertinti vilkų populiacijos būklę yra žymiai daugiau, nei tų pėdsakų skaičiavimas ant sniego, kurio lauksim ir nesulauksim. Negalima prisirišti prie kažkokių „šventų stulpų“: daug metų taip darėm, tai ir toliau darysim. Reikia reaguoti į situaciją, kokia ji yra dabar“, – sako E. Tijušas.

Nuo medžioklės sezono pradžios – spalio 15-osios – sumedžiota jau 11 vilkų. Ar tai rodo, kad jų populiacija – pakankamai didelė?

„Tikrai taip, – įsitikinęs E. Tijušas. – Stebuklų nebūna. Kvotą reikia vienareikšmiškai didinti. Bet tegul pasako specialistai, iki kokios ribos. Nes kai pasakome mes, medžiotojai, iškart būname apkaltinami, kad nemėgstame vilkų ir tiesiog norime juos iššaudyti.“

Kas racionaliau: prašyti lėšų apsaugai, ar jau padarytos žalos atlyginimui?

E. Tijušas sako, kad vilkas gamtoje neturi jokių kitų natūralių priešų, išskyrus žmogų. Kai vilkų kasmet leidžiama sumedžioti po 60, jų prieaugis gerokai viršija šį skaičių.

Tuo metu „Baltijos vilko“ atstovas teigia, kad pagal Aplinkos ministerijos planus vilkų populiacija turi būti stabili ir netgi šiek tiek auganti – būtent taip, panašu, šiuo metu ir yra.

„Medžiotojai, žinoma, visuomet laikosi pozicijos dvigubinti, ar netgi trigubinti

Geležinė logika: leiskim išaugti vilko populiacijai, kad sunaikintų kanopinius ir tada Lietuvoje išaugs miškai.

medžiojamų vilkų kvotą. Žala, kurią vilkai padarė gyvuliams praėjusiais metais, augo – tai tiesa, tačiau pažiūrėkite, kaip stipriai augo laikomų gyvulių skaičius. Gyvulininkystė yra Europos Sąjungos remiama ūkio šaka – todėl kasmet gyvulių skaičius Lietuoje išauga maždaug penktadaliu“, – atkreipė dėmesį A. Laurinavičius.

Jo teigimu, „Baltijos vilkas“ siekia, kad didėjant gyvulių skaičiams ūkininkai išmoktų juos saugoti ir, kiek tai įmanoma – geruoju sugyventi su vilku.

„Džiaugiamės, kad Lietuvos ūkis auga. Tačiau būtų dar smagiau, jei šis augimas nedarytų žalos gamtai – tai būtų tvarus augimas. Pasaulyje jau yra sukurta daug įvairių gyvulių apsaugos priemonių – kelios iš jų bandomos ir Lietuvoje. Ūkininkai gali kreiptis į savivaldybes paramos apsisaugojimo priemonėms, tuo metu jie dažniausiai kreipiasi tik dėl žalos atlyginimo“, - sakė A. Laurinavičius.

Jo teigimu, pastaraisiais metais nuo vilkų labiausiai kenčia Vištyčio, Anykščių, Kalvarijų, Šilalės regionų ūkininkai.

Eugenijus Tijušas pabrėžia, kad gyvulius vilkai pjauna jau ir tuose regionuose, kuriuose anksčiau ūkininkai nesiskundė plėšrūnų antpuoliais.

Gyvulių šiemet papjauta mažiau

„Jau yra gauti visi duomenys apie vilkų padarytą žalą gyvuliams – jie rodo, kad šiemet žala yra nežymiai mažesnė, nei praėjusiais metais. Nors gyvulių – pabrėžiu – kasmet vis daugiau“, – sako A. Laurinavičius.

V.Danauskienės nuotr./Vilkų papjauta avis.
V.Danauskienės nuotr./Vilkų papjauta avis.

Pagal savivaldybių Aplinkos ministerijai pateiktus duomenis, 2016-aisiais papjauti 689 gyvuliai ir už juos ūkininkams išmokėta daugiau nei 70 000 eurų žalos atlyginimo. 2017-aisiais per tą patį laikotarpį papjauti 666 gyvuliai ir iš savivaldybių paprašyta atlyginti kiek didesnę nei 60 000 eurų žalą.

„Kažin, kas čia vyksta, gal vilkai vegetarais tampa? – ironizavo E. Tijušas. – Vilkas tikrai yra puikiai prie aplinkos prisitaikęs žvėris. Kuriems galams jam vaikytis palaidą žvėrį, kai yra naminiai gyvuliai aptvare? Šiemet gyvuliai buvo pradėti pjauti gegužės mėnesį. Tai reiškia, kad visiškai pasikeitė šių plėšrūnų elgesys: anksčiau teigdavom, kad jie išveda vilkiukų vadas ir tuomet moko juos – todėl rugpjūčio mėnesį prasideda pjovimai. Kartoju – gyvuliai pradėti pjauti gegužės mėnesį – tad tai toli gražu nebe jauniklių mokymas.“

Medžiotojas teigė, jog kartu su Gamtos tyrimų centru pradėta kitais būdais skaičiuoti vilkus – fiksuojamas kiekvienas pranešimas apie jų veiklos pėdsakus: ar papjautas žvėris, ar gyvulys, ar tiesiog kur nors pastebėtas vilkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilkas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilkas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei pridūrė, jog medžiotojai gausiau sulaukia prašymų sumedžioti apylinkėse gyvenančius vilkus.

Vilkas puikiai jaučia elektros srovę

Andrius Laurinavičius džiaugiasi, jog didieji ūkiai pamažu pradeda saugoti savo gyvulius, o vilkai, greičiausiai, ir miškuose nestinga maisto.

„Medžioklė išblaško, išbalansuoja vilkų šeimą. Pagalvokite: jei vilkiukai iš tėvų neišmoksta medžioklės subtilybių, vėliau medžioti ir eina į ūkius, aptvarus. Taigi, intesyvi medžioklė tik dar labiau pablogina padėtį“, – įsitikinęs „Baltijos vilko“ atstovas.

Keli ūkiai jau yra paklausę „Baltijos vilko“ rekomendacijų. Auginant iki 50-ies avių bandą užtenka įsirengti kilnojamąjį elektrinį aptvarą maždaug 1,5 metro aukščio – tokio aukščio užtenka, kad vilkai nemėgintų tvoros peršokti.

Žmogus jau taip stipriai pakeitė gamtą, kad jei nuspręsime, jog nebereikia nieko reguliuoti, medžioti, tai gali netrukus prireikti ir patiems kur nors toliau išsikraustyti.

„Jei avių yra daugiau, papildomai reikėtų 2 aviganių šunų. Kodėl 2? Kad vienam susirgus ar nuklydus į šoną, kitas pastebėtų plėšrūną. Aviganiai šunys ir elektrinis aptvaras yra efektyviausia mums žinoma priemonė, saugantis nuo vilkų. Šaltiniuose rašoma, kad ji apsaugo iki 90 proc. atvejų“, – sakė A. Laurinavičius.

Ūkininkams, auginantiems veršelius rekomenduojamas aptvaras iš tvirtų juostų, juo taip pat turėtų tekėti elektra. Jis sutvirtinamas kuolais.

„Geriausia veršelius auginti kartu su vyresniais gyvuliais, nes karvės kažkiek geba pačios apsiginti: jos spiečiasi į būrį, jauniklius slepia rato viduryje“, – sakė „Baltijos vilko“ atstovas.

123RF.com nuotr./Vengrų aviganis komandoras
123RF.com nuotr./Vengrų aviganis komandoras

Kalbėdamas apie „elektrinio piemens“ naudą A. Laurinavičius pabrėžia, kad vilkas jaučia elektros srovę, net jei ji yra visiškai silpna. Jei aptvaru teka elektra, plėšrūnas nemėgina kastis po aptvaru ar jo peršokti. Tačiau jei tik ji bus išjungta, jei nusės elektros generatorius – vilkas iškart šturmuoja gyvulių aptvarą pro viršų ar pro apačią.

„Todėl labai svarbu stebėti, kad elektra aptvare visuomet būtų įjungta“, – sako pašnekovas.

Nauja metodika reikalaus įsitraukimo 365 dienas per metus

Vilkas, A. Laurinavičiaus teigimu, subalansuoja visą ekosistemą. Jei yra plėšrūnų, auga sveikesni kanopiniai žvėrys, be to, jie nepadaro žalos jauniems medeliams, nes jausdami ant kulnų lipančius plėšrūnus ne skabo lapus kelias valandas vienoje vietoje, o nuolat juda.

„Be to, vilko papjautų žvėrių likučiais maitinasi kiti smulkūs plėšrūnai, plėšrūs paukščiai. Miškininkai turėtų vilkui padėkoti, nes medžiai yra labiau apsaugomi, kanopiniai vengia lįsti į tankumynus, apskabo tik iš išorės augančius jaunus medžius“, – sako A. Laurinavičius.

„Geležinė logika: leiskim išaugti vilko populiacijai, kad sunaikintų kanopinius ir tada Lietuvoje išaugs miškai“, – organizacijos nario argumentus atmeta E. Tijušas. Kita vertus, medžiotojas pripažįsta, kad kanopinių žvėrių populiacija Lietuvoje šiuo metu taip pat auga.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilkas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilkas

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų deparamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius negalėtų visiškai pritarti nei „Baltijos vilko“ atstovų nuomonei, nei medžiotojams.
Jo teigimu, Vilko apsaugos planas, pagal kurį nustatyta šiųmetinė vilkų medžioklės kvota, buvo dokumentas, suderinęs nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, medžiotojų interesus, todėl, jei jau įsipareigota jo laikytis, reikia tai ir daryti.

Vilkas jaučia elektros srovę, net jei ji yra visiškai silpna. Jei aptvaru teka elektra, plėšrūnas nemėgina kastis po aptvaru ar jo peršokti.

„Suprantame, kad, drįsčiau sakyti, dėl klimato kaitos tampa nebeįmanoma senuoju būdu suskaičiuoti vilkų. Todėl ieškosime naujų apskaitos būdų. Jau lapkričio mėnesį susitiks darbo grupė, aptars galimus kitus apskaitos metodus, variantus“, – sakė A. Klimavičius.

Kalbant apie kanopinių bei plėšrūnų skaičių, A.Klimavičius leido suprasti, kad be reguliavimo čia neapsieisime.

„Medžiotojai žala vadina ir tuos atvejus, kai vilkai papjauna laukinius žvėris. Dėl to nesutinku – tai nėra žala, vilkas yra ekosistemos dalis ir turi maitintis. Kita vertus, žmogus jau taip stipriai pakeitė gamtą, kad jei nuspręsime, jog nebereikia nieko reguliuoti, medžioti, tai gali netrukus prireikti ir patiems kur nors toliau išsikraustyti.

Šiaulių aplinkosaugininkų nuotr./Medžioklė
Šiaulių aplinkosaugininkų nuotr./Medžioklė

Dėl vilkų apskaitos: egzistuoja įvairių metodų, naudojamų Skandinavijoje, kai vilkai skaičiuojami ne vieną dieną, o ištisus metus: 365-ias dienas. Fiksuojami bet kokie jų pasirodymo, sumedžiojimo, papjautų gyvulių, žūties keliuose atvejai. Žinoma, tai reikalauja daug didesnių išteklių, tačiau gali būti, kad pereisime prie tokios metodikos“, – kalbėjo A.Klimavičius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min