Nors Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – dalijasi daugybe kultūrinių, istorinių ir socialinių aspektų, jų gyventojų rūšiavimo įpročiai skiriasi, atsižvelgiant į vietinę kultūrą, švietimą, infrastruktūrą ir vyriausybių politiką.
76% lietuvių rūšiuoja – ar esate tarp jų?
Rūšiavimas Lietuvoje pastaraisiais metais tampa vis svarbesne tema, atspindinčia ne tik ekologines, bet ir socialines vertybes. Šalis siekia tvarumo ir atliekų mažinimo, ir nors pažanga akivaizdi, dar laukia nemažai iššūkių. Lietuvoje rūšiavimo sistema buvo įdiegta 2000-aisiais, tačiau tik per pastaruosius 5-8 metus ji patyrė reikšmingiausių pokyčių.
Šiuo metu gyventojai turi galimybę rūšiuoti plastiko, popieriaus, stiklo, metalo pakuočių atliekas – tam buvo įdiegta rūšiavimui skirtų konteinerių sistema, kuri leidžia patogiai ir efektyviai tą daryti.
„Gamtos ateities“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ šių metų pradžioje atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų visada arba dažnai rūšiuoja buitines atliekas. Dažniausiai juos skatina noras saugoti aplinką (50 proc.) ir jausmas, kad tai – pilietinė pareiga (40 proc.). Be to, 29 proc. gyventojų rūšiuoja siekdami prisidėti prie kovos su klimato kaita, o 26 proc. renkasi rūšiavimą dėl patogiai šalia namų esančių konteinerių.
Latvija – šalis, kuri dar turi daug ką nuveikti, norint pasiekti tvarios aplinkos tikslus
Šiuo metu Latvijoje yra nustatyta rūšiavimo sistema, kuri apima kelias pagrindines atliekų kategorijas: popierius, plastikas, stiklas ir organinės atliekos. Kiekviena iš šių kategorijų turi savo konteinerius, kurie yra lengvai atpažįstami pagal spalvas.
Remiantis apklausų duomenimis, daugiau nei 60% šios šalies gyventojų reguliariai rūšiuoja atliekas. Tačiau, nors tai yra teigiamas rodiklis, vis dar yra iššūkių. Daugelis žmonių teigia, jog nėra pakankamai informuoti apie tai, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse, kur informacijos šaltiniai gali būti riboti. Taip pat, nors didmiesčiuose rūšiavimo konteineriai yra plačiai prieinami, mažesniuose miestuose ir kaimuose tai gali būti problema. Gyventojai dažnai nesugeba rasti tinkamų konteinerių, todėl nusprendža nerūšiuoti.
Skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos gyventojų rūšiavimo įpročių – ne tokie ir ryškūs
Tarp Lietuvos ir Latvijos gyvenanti latvė Aiga Jonele teigia, kad atliekas rūšiuoja jau daugiau nei penkiolika metų. „Domiuosi atliekų rūšiavimo tema nuo mokyklos, universiteto laikų. Šeimoje atliekas rūšiuojame visi, tiek mano vyras, tiek penkiametis vaikas. Atliekų rūšiavimas mums nėra priverstinis dalykas, tai mūsų kasdieninės rutinos dalis. Mano nuostata yra tokia, kad atliekų rūšiavimas neturėtų būti tas dalykas, kuriam mes skiriame papildomą dėmesį. Tai turi būti rutinos dalis, apie kurią tiesiog nėra diskutuojama, nes ji yra tapusi įpročiu“, – teigia A.Jonele.
Pasiteiravus pašnekovės apie tai, kiek latviai yra linkę rūšiuoti atliekas, A.Jonele sako, kad vengtų į šį klausimą atsakyti apibendrintai.
„Atliekų rūšiavimas, ekologiškas, tvarus gyvenimo būdas yra asmeninio socialinio burbulo subjektas. Žvelgiu į šį dalyką per savojo socialinio burbulo prizmę. Galiu pasakyti, kad mano socialiniame burbule rūšiuoja visi. Bet tai nėra objektyvu, nes savo socialinį ratą pasirenkame pagal atitinkamas vertybes, interesus. Manieji yra susiję su tvaria gyvensena, būtent todėl mano artimųjų, pažįstamų gretose tiek daug rūšiuojančių atliekas asmenų“, – sako A.Jonele.
Pašnekovė tikina, kad itin ryškaus skirtumo tarp latvių ir lietuvių rūšiavimo įpročių ji nemato. Vis tik vieną išskiria.
„Latviams labiau būdingas didesnio aiškumo rūšiavimo klausimais poreikis. Maždaug prieš dešimtmetį, kuomet rūšiavimas tapo aktualus, pastebėjau ryškų latvių susidomėjimą tuo, kur rūšiuojamos atliekos nukeliauja, kaip jos yra paskirstomos. Teko pastebėti ir daugiau atitinkamai šiai temai pritaikytų viešųjų kampanijų, kurios padėdavo žmonėms išsiaiškinti, kas vyksta su jų rūšiuojamomis atliekomis“, – teigia A.Jonele.
A.Jonele išskiria, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pastebima, jog vyresnės kartos žmonės rūšiuoja atliekas nežinodami, kad rūšiuoja. Yra priimtina, kad vyresnio amžiaus žmonės, gyvendami nuosavame name ar turintys daržą, sodą, daug maisto atliekų sudeda į kompostą arba, pavyzdžiui, sukūrena popierines atliekas.
„Jie tai daro organiškai, nes toks veiksmas yra praktiškesnis, ūkiškesnis. Šis rūšiavimas išsivystęs dėl kitų priežasčių, o ne konkrečiai galvojant apie ekologiją, tvarumą. Ši tendencija tikrai ryški ir Latvijos miestuose bei miesteliuose“, – sako A.Jonele.
Estijos gyventojų rūšiavimo įpročiai – pavyzdys, kaip galima efektyviai tvarkyti atliekas
Estija skiria didelį dėmesį atliekų rūšiavimui ir tvariam gyvenimo būdui. Šalies atliekų rūšiavimo sistema yra gerai organizuota ir apima kelis pagrindinius elementus: atliekų rinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Šalyje veikia nacionalinė atliekų tvarkymo programa, kurios tikslas – sumažinti atliekų kiekį, didinti perdirbimo rodiklius ir skatinti gyventojų sąmoningumą.
O ir patys Estijos gyventojai yra įpratę rūšiuoti atliekas namuose. Daugelyje namų ūkių galima rasti specialias dėžes arba konteinerius, skirtus skirtingoms atliekų rūšims: organinėms atliekoms, plastiko, popieriaus, stiklo ir metalui. Tai leidžia gyventojams lengvai ir patogiai rūšiuoti atliekas kasdien.
Estijos vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos investuoja į švietimo programas, kurios skatina gyventojus rūšiuoti atliekas. Informacinės kampanijos, seminarai ir renginiai padeda didinti sąmoningumą apie atliekų tvarkymą ir perdirbimą Šalyje taip pat yra gerai išvystyta atliekų surinkimo infrastruktūra.
Gyventojai gali naudotis įvairiais konteineriais, kurie yra išdėstyti viešose vietose, tokiuose kaip parkai, gatvės ir prekybos centrai. Be to, daugelis miestų organizuoja specialius surinkimus, skirtus dideliems ar pavojingiems daiktams, tokiems kaip elektroninės atliekos.
Rūšiavimo kasdienybė Estijoje: patirtis, kuri įkvepia
O ką apie estų rūšiavimo įpročius galėtų papasakoti gyvenantys šioje šalyje? Lietuvė Kristina Andla jau 18 metų gyvena Estijoje ir kartu su šeima reguliariai rūšiuoja atliekas. Tiesa, Kristinos teigimu, jos šeima nėra idealus tvarios šeimos pavyzdys.
„Visko pasitaiko. Ir greitosios mados drabužių, emocijos vedami, prisiperkame, ir maistą išmesti tenka, bet ekologija ir tvarumas mums svarbus, artimas. Atliekas rūšiuojame nuo tada, kai Estijoje tai tapo privaloma. Galbūt įtaką daro Skandinavijos šalių pavyzdys, o gal tiesiog kitas mentalitetas, bet kai Lietuvoje dar net neegzistavo taromatai ir nebuvo suvokiama, kodėl tuščias pieno pakuotes reikia išplauti, sulankstyti ir atskirai jas kaupti, estai tai jau darė uoliai.
Be to, šioje šalyje sudarytos puikios sąlygos rūšiavimui. Pavyzdžiui, mūsų savivaldybė už simbolinę kainą ragino gyventojus įsigyti kokybiškus komposto konteinerius, tuo skatindama ir bio atliekų rūšiavimą“, – teigia pašnekovė.
K.Andla prisipažįsta, kad su tvaria gyvensena, jos taisyklėmis stengiasi supažindinti ir savo vaikus.
„Vaikai užaugo šiukšles mesdami į skirtingus konteinerius. Iki šiol diegiame supratimą, kad geriau mažiau, bet kokybiškai, ypač turint omenyje madą. Kol vaikai buvo maži, mielai perimdavau drabužius ir daiktus iš antrųjų rankų. Užaugę vaikai jau turi savo skonį, tad renkasi aprangą patys, bet stengiamės daiktų bei drabužių kiekius riboti. Aktuali ir svarbi tema yra maisto išmetimas. Man atrodo, jog jaunimas šiais laikais daug geriau išmano apie ekologiją, tvarumą, maisto švaistymą nei mes, suaugę. Jie dar ir mus pamoko“, – sako pašnekovė.
Pašnekovės teigimu, informacijos apie atliekų rūšiavimą šalyje tikrai netrūksta. „Net darbo vietose jau seniai visi įpratę šiukšles rūšiuoti ir mesti į skirtingus tam skirtus konteinerius. Sudarytos sąlygos ne tik daugiabučiuose, bet ir nuosavuose namuose gyvenantiems atskirai rūšiuoti atliekas – pavyzdžiui, pakuočių rūšiavimui iš šiukšlių išvežimo tarnybų už nedidelę kainą galima įsigyti pakuotėms skirtus geltonus maišus, kurie kartą per mėnesį nemokamai išvežami.
Kiekviena savivaldybė turi ir buitinės technikos ar didesnių gabaritų atliekų (plastiko, kartono, drabužių, padangų ir pan.) surinkimo punktus, kuriuose savivaldybių gyventojai, pateikę savo asmens dokumentą, gali atliekas atiduoti nemokamai. Komposto konteinerius gyvenamosios vietos savivaldybės taip pat skatina įsigyti už daug palankesnes kainas, todėl net ir didžiausi skeptikai savo kiemuose juos pasistato“, – sako K.Andla.
Na, o atliekų rūšiavimas, pačios pašnekovės teigimu, svarbus dėl įvairių priežasčių. „Visų pirma, dėl ekosistemos išsaugojimo. Teisingai rūšiuojant atliekas, sumažinamas taršalų patekimas į gamtą. Taip pat tokiu būdu daug mažiau atliekų patenka į sąvartynus. Svarbus momentas yra ir resursų tausojimas.
Pavyzdžiui, plastikas, popierius, stiklas, metalas gali būti perdirbami ir panaudojami iš naujo, o medžiagų perdirbimas taupo energiją. Nereikia pamiršti ir socialinės atliekų rūšiavimo reikšmės. Aš tikrai tikiu, jog pradėjus nuo savęs, mažais žingsneliais, išmokus rūšiuoti atliekas, ateities kartoms paliksime švaresnę ir tvaresnę ateitį“, – užbaigia K.Andla.
Rūšiavimas – tai nuoseklus įprotis, kuris formuojasi per žinias, tinkamas sąlygas ir mūsų pačių nusiteikimą gyventi atsakingiau. Baltijos šalių patirtys rodo, kad gyventojų požiūris į rūšiavimą dažnai panašus – vienur labiau vertinama pati sistema, kitur išskiriamos asmeninės vertybės ar bendruomenės vaidmuo. Tačiau visus vienija bendras tikslas: mažiau atliekų, švaresnė aplinka ir išsaugoti ištekliai ateities kartoms.
Svarbiausia – pradėti nuo savęs. Kuo daugiau domimės, gilinamės ir dalijamės žiniomis, tuo daugiau žmonių įtraukiame į pokytį. Kuo anksčiau atliekų rūšiavimas taps mūsų kasdienybės dalimi, tuo tvirtesnį pagrindą tvariai ateičiai sukursime visi kartu.
