Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 19d. 17:41

Ten, kur jūrinis erelis medžioja kormoraną

Olandų Kepurės skardis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Olandų Kepurės skardis

Susiruošus atostogauti Lietuvos pajūryje, nebūtina tik vaikštinėti palei jūrą ar drybsoti pliaže. Pamatyti šio nuostabaus krašto gamtos grožį bei įvairovę galima pasivaikščiojus po Pajūrio regioninį parką.

Turbūt jau neatsiejama šio kraštovaizdžio dalis – kormoranų pulkai.

Žvejai pyksta, nes su kormoranais tenka konkuruoti dėl žuvies, miškų mylėtojai – dėl nudžiūvusių spygliuočių.

Tačiau šie priešistoriniai paukščiai iš tiesų labai prisideda prie gamtinės įvairovės atkūrimo. Jų tręšiamuose spygliuočių miškuose ima augti lapuočiai, todėl galime tikėti senaisiais padavimais apie šventąsias ąžuolų giraites netoli Pajūrio, juk tada šių paukščių čia buvo apstu.

Daugėjant kormoranų, Lietuvoje atsigauna ir beveik išnykusi jūrinių erelių populiacija, mat jie medžioja kormoranus.

Beje, ir perėdavo jie ant žemės, ne medžiuose. Tik pradėti naikinti ėmė elgtis daug atsargiau.

Daugėjant kormoranų, Lietuvoje atsigauna ir beveik išnykusi jūrinių erelių populiacija, mat jie medžioja kormoranus. Nelikus sengirių, šie ereliai dabar apsigyveno pajūryje.

Patys kormoranai minta žuvimi, iš vandens traukdami invazines rūšis, tokias kaip grundulai.

Šiais senoviniais paukščiais galima pasigrožėti ne tik Juodrantėje, bet ir šalio Plocio arba Plazės ežero, taip jis buvo vadinamas vokiškai.

Ežeras pajūryje – nėra dažnas reiškinys. Tai liekaninės kilmės, nenutekantis ežeras, todėl jo krantai jau ėmę pelkėti. Prie ežero draudžiama lankytis, nes jis yra Plazės gamtiniame rezervate, Tačiau pakrantėje įrengtas paukščių stebėjimo namelis. Šioje vietoje yra migruojančių paukščių poilsio vieta, todėl triukšmas ir intensyvus gyvenimas čia prasidės rudeniop.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras

Pajūrio regioniniame parke savo pėdsakus paliko ir ledynmetis. Olandų kepurė, tai 24,4 m virš jūros iškilusi kopa, kurią skalauja ir ardo bangos. Kodėl Olandų kepurė?

Kadangi ši milžiniška kalva nuo senų senovės buvo orientyras jūreiviams ir žvejams – o žvelgiant iš jūros labai panaši į olandišką kepurę, tai ir gavo tokį vardą.

Nemirsetos kopos – dar viena unikali vieta, kurioje žmogaus pėdsakų beveik nematyti. Čia auga daugybė retų augalų: tamsialapis skiautalūpis, baltijinė gegūnė, mažoji gegužraibė, dvilapė blandis, smiltyninis laibenis, pajūrinis pelėžirnis ir daugelis kitų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nemirsetos kopos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nemirsetos kopos

Sovietmečiu šiame rojaus kampelyje lankytis buvo draudžiama, nes buvo įrengta karinė bazė.

Kviečiame pasigrožėti nepaprasto grožio vasariškais Pajūrio regioninio parko vaizdais, kuriuos įamžino mūsų fotografas.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min