Estija: skaitmeninė valstybė ir sparčiausia energetinė transformacija regione
Estijos ambasadorės vardu konferenciją pasveikinusi patarėja Merjė Stancienė priminė, kad Estija – vienas įspūdingiausių energetikos transformacijos pavyzdžių Europoje. Šalis per itin trumpą laiką visiškai atsisakė dujų importo iš Rusijos, sparčiai plėtoja atsinaujinančius išteklius ir kuria pažangią skaitmeninę infrastruktūrą, mažinančią išteklių naudojimą.
Tačiau auganti skaitmenizacija didina tiek energijos poreikį, tiek elektronikos atliekų kiekį, todėl, anot M. Stancienės, būtina atsakingai derinti inovacijas ir poveikį aplinkai.
Vidmantas Janulevičius: tvarumas tampa naujuoju Europos saugumo kodu
Pagrindinį konferencijos pranešimą skaitęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad perteklinis vartojimas šiandien kelia ne tik aplinkosaugines, bet ir saugumo rizikas.
Jo teigimu, žaliasis megavatas stiprina energetinę nepriklausomybę, žiedinė ekonomika mažina importo rizikas, o investicijos į švarias technologijas – tai investicijos į laisvę. Lietuvą jis įvardijo kaip „Europos žaliąją laboratoriją“: per metus šalis 37 proc. padidino elektros gamybą, o net 70 proc. energijos jau gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Janulevičius išskyrė ir regiono potencialą. Šiaurės šalių inovacijos bei Baltijos šalių ekonomikos greitis kuria „žaliąjį koridorių“, galintį paversti regioną Europos tvarumo lyderiu.
Tvarumas turi prasidėti valdyboje, o ne ataskaitoje
Apie tvarios valdysenos iššūkius kalbėjęs Baltijos įmonių valdymo instituto (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) prezidentas Rytis Ambrazevičius teigė, kad Lietuvos įmonėse tvarumas vis dar dažnai suvokiamas kaip formalumas, o ne kaip pragmatiška verslo vadybos strategija.
Jo teigimu, XXI a. lyderėmis taps tos organizacijos, kurių valdybos gebės susieti tvarumą, strategiją ir veiklos rezultatus – užtikrinti įvairialypę komandos sudėtį, tinkamas kompetencijas, realius rodiklius ir skaidrią atskaitomybę.
„SOL Baltics“ tvarumo vadovė Evely Gorobinski akcentavo, kad tvarumas prasideda nuo vadovų – ne nuo skyrių ar ataskaitų:
„Tvarumas turi būti verslo šerdis, o ne dekoracija. Tikrai tvarus verslas yra toks, kuris išlieka ne kelerius metus, ne dešimtmetį, o ištisoms kartoms.“
Šios sesijos diskusijoje „Tarp ‘daryti’ ir ‘paaiškinti’. Kaip išvengti ESG imitacijos?“ „RSI Europe“ direktorius Tomas Milašauskas akcentavo, kad tvarumas negali egzistuoti be saugumo. Būtent todėl vis daugiau dėmesio sulaukia diskusijos apie ESGD – modelį, kuriame D reiškia „gynybą“ (Defence).
Rusija naikina Ukrainos vėjo ir saulės elektrines, natūralias ekosistemas ir kultūros paveldą – būtent tai, ką ESG siekia apsaugoti. ESGD siūlo suvokti tvarumą realistiškiau ir atsakingiau – kaip modelį, grįstą atsparumu ir atgrasymu.
Saugumo krizė neatsiejama nuo klimato krizės
Tvarumo ekspertė, „Sustaiming“ vadovė Nino Inasaridze priminė, kad pasaulis jau viršijo 1,5 °C ribą, todėl klimato krizės kaina tik didės.
Europos Komisijos siūlomas „Omnibus“ paketas mažina administracinę naštą, tačiau kartu didina neapibrėžtumą, kam tvarumo atskaitomybė bus privaloma.
Nesuderinti tvarumo standartai tarp ES, JAV ir Kinijos apsunkina vieningą planavimą, o manipuliavimas tvarumu (greenwashing) išlieka viena pagrindinių reputacinių rizikų ir nesąžiningos konkurencijos priežasčių.
Vis dėlto, anot N. Inasaridze, Europos žaliasis kursas išlieka strateginiu orientyru, o įmonės, integruojančios tvarumą į kasdienius procesus, stiprina tiekimo grandines, įgyja konkurencinį pranašumą ir lengviau pritraukia finansavimą ilgalaikei plėtrai.
Žmonės – naujoji atsparumo infrastruktūra
Diskusijoje apie socialinį tvarumą, kurioje dalyvavo Božena Šabanienė-Petikonis („Ignitis Renewables“), dr. Simona Skėrė („Artilux NMF“) ir Laima Sereičikaitė (BTA), buvo akcentuota, kad modernios organizacijos darbuotojus laiko svarbiausiu tvarumo veiksniu.
Psichologinis saugumas, lankstumas, vertybių autentiškumas ir darbuotojų įtraukimas į pokyčius tampa kertiniais įmonių atsparumo elementais.
Tvarumo ateitį lems tai, kaip kursime ir valdysime dirbtinį intelektą
Konferenciją uždaręs DI ekspertas ir DIPA vadovas Mantas Kapočius teigė, kad tvarumo ateitį lems tai, kaip valdysime dirbtinio intelekto sistemas.
„Šiandien turime klausti ne ar naudosime DI, o ar galime juo pasitikėti“, – pabrėžė jis, akcentuodamas, kad centralizuotos DI sistemos kelia neskaidrumo riziką. Tikru proveržiu gali tapti decentralizuota DI infrastruktūra, užtikrinanti atsekamumą ir bendrą atsakomybę.
„Tvarumas DI eroje nėra pasakojimas – tai sistemos architektūra“, – sakė Kapočius.
APIE ŠIAURĖS–BALTIJOS TVARAUS VERSLO FORUMĄ 2025
Konferenciją organizuoja Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Estijos prekybos rūmai Lietuvoje kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA).
Tai jau dvyliktasis Šiaurės–Baltijos tvaraus verslo forumo renginys, suburiantis tvarumo lyderius iš Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Skandinavijos. Per daugiau nei dešimtmetį ši konferencija tapo svarbia regionine dialogo ir bendradarbiavimo platforma, skatinančia įmones imtis atsakingų veiksmų ir diegti pažangias tvarumo praktikas Baltijos jūros regione.
Jau daugelį metų šis renginys yra itin reikšmingas Lietuvos verslo bendruomenei – tai unikali galimybė mokytis iš Estijos, Suomijos ir Skandinavijos tvarumo lyderių, inicijuoti bendrus projektus ir stiprinti konkurencingumą sparčiai kintančioje rinkoje.
Tvarumui tampant kritine ilgalaikės sėkmės sąlyga, konferencija padeda Lietuvos įmonėms žengti koja kojon su pasaulinėmis tvarumo tendencijomis.
Organizatoriai
- Estijos prekybos rūmai Lietuvoje
- Suomių–Lietuvių prekybos rūmai
- Norvegijos–Lietuvos prekybos rūmai
- Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje
- Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA)
