Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 9d. 11:16

Vasara be kraujasiurbių – ar tikrai yra kuo džiaugtis?

Žaliųjų ežerų paplūdimys
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Žaliųjų ežerų paplūdimys

Šią neįprastai sausą ir karštą vasarą ne tik nuseko upės ir ežerai, išdžiūvo pievos, tačiau pasikeitė ir daugelio gyvūnų elgsena.

Mažiau uodų, dažniau matomos gyvatės, besibūriuojantys gandrai – visa tai vykstančių permainų požymiai.

Kai keičiasi Lietuvos augalija bei gyvūnija, kaip pokyčiai augalų bei gyvūnų pasaulyje lemia įvairias grandinines reakcijas, pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausieji specialistai Laimutis Budrys ir Kęstutis Katilius.

Ekosistema keičiasi

Laimutis Budrys sako, kad šie pastebėjimai iš tiesų atspindi realybę: „Buvo sausra, nesusiformavo tiek šlapių, drėgnų vietų, kur ir veisiasi uodai, todėl kai kur jie visai neišsirito, kitur – daug mažesnis kiekis. Žinoma, bus žmonių, kurie prieštaraus, sakydami, kad kai kur jų daugiau nei pernai. Taip yra tik tose vietose, kur buvo pakankamai drėgna. Tačiau vertinamas visos šalies vidurkis. Ir akivaizdu – šiemet įvairių kraujasiurbių miškuose tikrai mažiau.“

Ar tai reiškia, kad paukščiams, varliagyviams yra mažiau maisto?

L.Budrys aiškina: „Net jei smarkiai sumažėja uodų ar kitokių kraujasiurbių, nereiškia, kad labai sutrikdoma vabzdžialesių paukščių mitybos grandinė. Paprastai beveik kiekvienas gyvūnas minta ne viena rūšimi. Paukščiai lesa ne tik uodus, bet ir kitus vabzdžius, jų lervas. Yra polifagų, kurie minta ir augalais. Taigi, vien tik uodų sumažėjimas dar nereiškia, kad paukščiai neturi kuo misti.“

Asmeninio archyvo nuotr./Laimutis Budrys
Asmeninio archyvo nuotr./Laimutis Budrys

Tačiau gamtininkas pabrėžia, kad šiemet jų mityba skurdesnė nei įprastai.

Daugelis su gailesčiu stebėjome, kai pernai maisto pristigę gandrai iš gandralizdžių mėtė gandriukus.

„Fiksuota tokių atvejų ir šiemet. Gamtininkai ar gamtos mylėtojai pastebi ir besiblaškančius, besibūriuojančius gandrus, tai irgi požymis, kad jiems trūksta maisto. Juk pagrindinis gandrų maistas yra varliagyviai, ropliai, vabzdžiai, kurių įprastai lengva rasti drėgnose pievose tiesiog žemės paviršiuje. Dabar pievos išdžiūvusios. Galima stebėti, kad jei tik kur ariama, kasama žemė, gandrai sulekia ir ieško bet ko, kas išverčiama iš po žemės“, – apie pasikeitusią maisto paiešką pasakoja L.Budrys.

Jau užtenka šimto metų, kad pamatytume tokius temperatūrinius pokyčius, kurie vykdavo tūkstantmečius.

Jis sako, kad šiltėjant klimatui kitaip elgtis ima ir paukščiai: „Paukščių migracija ir perėjimo metas tampa sunkiai suprantami bei nustatomi. Anksčiau buvo galima apibrėžti atskirų paukščių rūšių perėjimo laiką, vietinės migracijos kryptis, o šiemet sunku įžvelgti kokius nors dėsningumus: daugelis paukščių išperėjo jauniklius daug anksčiau. Pavyzdžiui, varnėnų migracija pietų kryptimi prasidėjo anksčiau ir didžioji dalis Lietuvoje išsiperėjusių jauniklių dabar mėgaujasi lenkiškomis ar prancūziškomis trešnėmis ar vyšniomis. Didieji kormoranai Juodkrantės kolonijoje perėjo nuo kovo iki gegužės pabaigos, nors įprastai perėjimas vyksta balandžio pabaigoje – gegužės mėnesiais.“

Vandenų pasaulyje – kitokios taisyklės

„Apie pokyčius žuvų pasaulyje, kuriuos sukelia šylantis klimatas, o kartu ir aukštesnė vandens temperatūra, galima kalbėti kaip apie atskirą ir sudėtingą problemą, – sako gamtininkas, – kaip žinia, žuvims yra labai svarbi vandens temperatūra. O ji ežeruose, upėse paskutiniais metais dažnai pasiekdavo net 25 laipsnius šilumos.“

Kaip rodo daugiamečiai hidrometeorologiniai stebėjimai vasarą, ir ne birželio, o liepos mėnesiais, tokia vandens temperatūra buvo labai reti atvejai. Vasarą Lietuvos vandens vidaus vandenų temperatūra paprastai pasiekdavo apie 21 laipsnį. Toks vanduo mūsų klimato sąlygomis jau vertintinas kaip pakankamai šiltas, jame ima neršti karpinės žuvys.

„Dabartinis šuolis iki 25 laipsnių ir dar birželio mėnesį yra tikrai didelis“, – teigia L.Budrys.

Jis pasakoja, kad ir pernai, ir šiemet žvejai mėgėjai pastebėjo, kad jų laimikis labai suprastėjo – žuvys tiesiog nekimba.

123rf.com nuotr./Žuvis
123rf.com nuotr./Žuvis

„Žvejai svarsto, gal žuvų sumažėjo? Gal verslininkai jas išgaudė? Tačiau verslinė žvejyba uždrausta, ji nevyksta, o žuvų tikrai vandens telkiniuose yra, tai rodo echolotai ir kiti prietaisai. Bet pakilusi temperatūra ir dėl jos pasikeitusi gamtinė aplinka, deguonies kiekis, kitų medžiagų balanso pasikeitimas vandens telkinyje, daro įtaką tam, kad žuvų elgsena ima keistis, jos tampa vangesnės, mažiau maitinasi“, – aiškina pašnekovas.

Jis sako, kad situacijos pavojingumą iliustruoja ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje paskelbta hidrologinė sausra: „Tai stichinis reiškinys. Daugiau nei pusėje vandens stočių fiksuojamas vandens lygio kritimas daugiau nei mažiausia vidutinė norma. Tokių stichinių reiškinių senokai nebuvo, bent jau pastaruosius dešimtmečius. Didžiosios mūsų upės labai nusekusios, ežerai garuoja. Visa tai turi tiesioginę įtaką vandenų augalijai bei gyvūnijai. Beje, šiltame vandeny pasikeičia ne tik žuvų elgsena, aukštesnė temperatūra sudaro palankias sąlygas plisti įvairioms ligoms, ypač užkrečiamoms, parazitinėms.“

Šiltame vandeny pasikeičia ne tik žuvų elgsena, aukštesnė temperatūra sudaro palankias sąlygas plisti įvairioms ligoms, ypač užkrečiamoms, parazitinėms.

Žiemą žuvys dūsta dėl storo ledo, o dabar gali prasidėti vasarinis žuvų dusimas dėl deguonies trūkumo.

„Įšilęs vanduo ima „žydėti“, susikaupia didelė masė vandens augalų ir dumblių, kurie tamsiu paros metu sunaudoja deguonį. Esant aukštesnei vandens temperatūrai deguonis vandenyje tirpsta lėčiau nei esant žemesnei. Ir žuvims jo pritrūksta“, – aiškina L.Budrys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nusausėjus Neries upei paviršiuje pasirodė šiukšlės
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nusausėjus Neries upei paviršiuje pasirodė šiukšlės

Ar padaugėjo gyvačių?

Gamtininkas dalijasi ir dar vienu pastebėjimu: „Tvyrant karščiams žmonės dažniau pastebi įvairių roplių ir mano, kad padaugėjo gyvačių, žalčių, driežų. Tai netiesa, jų tiek pat, tiesiog, šylant orams visi šaltakraujai tampa daug aktyvesni nei tada, kai oras vėsesnis. Išlenda iš savo slėptuvių ne tik gyvatės, bet ir žalčiai, driežai, todėl ir atrodo, kad yra daugiau. Iš tiesų tai tik jie tampa labiau aktyvūs.“

L.Budrys sako, kad kai vasarą vyrauja 18–20 laipsnių temperatūra, roplių beveik nesimato, jie tūno pasislėpę. Tačiau klimato kaita keičia ir jų elgesį.

„Daugelis netiki prognozėmis, mano, kad tai prasimanymas, tačiau klimato kaita vyksta labai greitai. Jau užtenka šimto metų, kad pamatytume tokius temperatūrinius pokyčius, kurie vykdavo tūkstantmečius. Tai rodo, kad tikrai ne be žmogaus įtakos vyksta tokie greiti pasikeitimai. Būtent dabar žmogus turėtų bandyti atitaisyti tai, ką yra padaręs gamtai. Tai galima daryti priimant ir globalius susitarimus ir nedarant grubių invazijų į gamtą. Pokyčiai galimi ir valstybės mastu, kartu svarbus ir kiekvieno žmogaus elgesys gamtoje, energijos taupymas, atliekų rūšiavimas. Visa tai gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Jei tai suprasime šiandien, gal ateinančios tolimos kartos gyvens panašioje žemėje kaip mes gyvename šiandien“, – baigdamas pokalbį sako L.Budrys.

Ar Lietuvoje išliks pušys ir uosiai?

K.Katilius komentuodamas pokyčius augalų pasaulyje sako, kad žmonių veiklos sukelto besikeičiančio klimato poveikis ne tik gyvūnijai, bet ir augmenijai yra įvairialypis, šiuo metu jo grėsmės, ar kai kuriais atvejais ir nauda, yra intensyviai tiriamos ir modeliuojamos: „Yra išryškėję keletas dėsningumų bei apibendrinta išvadų. Nustatyta, kad pačios jautriausios ekosistemos yra Europos subarktinėje zonoje ir kalnuose, taip pat pajūrio pelkynai bei Viduržemio jūros regiono pakrantės.“

Specialistas sako, kad, visų pirma, klimato kaita veikia augalų rūšių geografinį paplitimą.

Keičiantis klimatui šiauresnio paplitimo rūšys iš Lietuvos pasitrauktų ir unikali tarpinio pobūdžio Lietuvos gamta nuskurstų.

„Mokslininkai atlikę mūsų kraštuose augančių paprastosios eglės ir paprastosios pušies būsimo paplitimo modeliavimą nustatė, kad, klimatui besikeičiant pagal dabartinius scenarijus, 2090 metais Lietuvos klimatas bus nepalankus nei eglei, nei pušiai, tačiau tikėtinas pietesnio paplitimo medžių rūšių įsitvirtinimas Lietuvoje – paprastojo buko, plačialapės liepos, platanlapio klevo, o skroblas, kuris dabar auga tik pietinėje Lietuvos pusėje, turėtų išplisti labiau į šiaurę. Kita vertus, medžių plitimas yra gana lėtas procesas ir įvairių autorių nurodoma jo trukmė – nuo 30 iki 100 km per šimtmetį“, – aiškina K.Katilius.

Kęstutis Katilius
Kęstutis Katilius

Taigi, keičiantis klimatui, keistųsi ir buveinių rūšinė sudėtis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra labai įdomioje tarpinėje padėtyje tarp šiaurinės (borealinės) ir temperatinės biogeografinių zonų, todėl keičiantis klimatui šiauresnio paplitimo rūšys iš Lietuvos pasitrauktų ir unikali tarpinio pobūdžio Lietuvos gamta nuskurstų.

Beatodairiškai vykdomas medžių kirtimas miestuose – smerktinas.

„Kitas besikeičiančio klimato poveikis yra augalų sezoninių ciklų (pumpurų sprogimo, žydėjimo, sėklų barstymo) kitimas. Yra pavyzdžių, kai vabzdžių apdulkinami augalai pražysta anksčiau už vėju apdulkinamus taip sukeldami disbalansą ekosistemose, – sako K.Katilius, – dar viena grėsmė – nebūdingų vietinėms ekosistemoms kenkėjų ir ligų plitimas, pavyzdžiui, uosių džiūtį sukeliančio grybo paplitimas siejamas su klimato kaita ir yra pavojingas visai Europos uosių populiacijai.“

Pašnekovas sako, kad kintant kritulių kiekiui kyla miškų gaisrų pavojus, o Šiaurės Europoje – žiemos potvynių grėsmė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Įvykio vietoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Įvykio vietoje

„Miško ekosistemoms pavojingi klimato kaitos sukelti plintantys pažeidimai dėl audrų, gruntinio vandens lygio pažemėjimo vegetacijos sezono antroje pusėje, svetimžemių rūšių invazijos, sausras toleruojančių rūšių plitimo...“ – vardija jis.

Miestų planavimas – svarbus stabdant klimato pokyčius

Ar tikrai esame bejėgiai prieš šiuos pokyčius?

„Globalių žmogaus veikla sukeltos klimato kaitos variklių, tokių kaip šiltnamio dujos, žemdirbystė ir gyvulių auginimas, kontroliavimas ir slopinimas yra valstybinės bei tarptautinės apimties reikalas, tačiau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio galima ir lokalesniais lygmenimis. Miestų planavimas turėtų būti pradedamas nuo žaliųjų zonų, o esamos puoselėjamos ir plečiamos. Dabar neretai beatodairiškai vykdomas medžių kirtimas miestuose – smerktinas“, – teigia K.Katilius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Iškirsti medžiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Iškirsti medžiai

Ir sako, kad sveikintina, kai miestai planuojami gyvenamuosiuose rajonuose sutelkiant įvairaus tipo pastatus (daugiabučius, individualius gyvenamuosius namus, blokuotus gyvenamuosius namus) bei pagrindines parduotuves, paslaugas teikiančias institucijas: mokyklas, vaikų darželius, sveikatos priežiūros įstaigas.

„Tai mažina būtinybę keliauti. Taip pat gyventojus reikėtų skatinti kuo daugiau naudotis viešuoju transportu, kadangi asmeninio transporto tarša sudaro apie 10 % visų šiltnamio dujų emisijų. O asmeniškai kiekvienas žmogus prie klimato kaitos stabdymo gali prisidėti taupydamas vandenį ir elektrą, perdirbdamas tarą, pasodindamas medį ir panašiai. Kalbant bendrai, klimato kaitos poveikis galbūt paprastai plika akimi nebus ryškiai pastebimas ir pas mus nepradės augti atogrąžų augalų rūšys, tačiau šie procesai tikrai turės neabejotiną ir sunkiai prognozuojamą poveikį ekosistemoms“, – apibendrina K.Katilius.

Inicijuotas turinys
Komentarai
Temos: 2 Klimatas Žalias

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min