Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 24d. 09:05

„Žaliojoje knygoje“ pristatomi Lietuvos žiedinės ekonomikos lyderiai: jau žino, kaip plastiko atliekas paversti žaliava

Mikroplastikas paplūdimyje
123RF.com nuotr. / Mikroplastikas paplūdimyje

Pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kasmet išleidžia po „Žaliąją knygą“ – aplinkosauginį leidinį, kuriame nagrinėja darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo ir perdirbimo temas. Kad viskas nebūtų vien teorija, kiekviena tema įtraukia ir istorijas apie lietuvius, kurie jau ėmėsi iniciatyvos ir sėkmingai dirba vienoje iš šių sričių. Viena iš žiedinės ekonomikos skyriuje aprašytų įmonių – „NEO GROUP“, kurios inžinieriai įsitikinę – nėra ko baimintis plastiko, tereikia išmokti jį įsukti į žiedinės ekonomikos ratą ir perdirbti vėl, ir vėl, ir vėl. Apie šviežiausius plastiko granulių gamybos įmonės pasiekimus pasakoja šios gamyklos produktų vystymo specialistė Justina Volček.

Nenurimo, kol neatrado, į ką perdirbti gamybines liekanas

„NEO GROUP“ veiklą pradėjo kaip pramonės įmonė, gamino polietileno tereftalato (PET) granules gamyba. Šios granulės naudojamos maisto ir gėrimų pakuotės gamyboje. J. Volček pasakoja, kad šiuo metu visoje Europos sąjungoje diegiamos žiedinės ekonomikos inovacijos įmonėje taikomos jau dešimtmetį, o viskas prasidėjo nuo noro dirbti kuo tvariau, atsakingiau ir efektyviau.

„Kaip ir kiekviena gamybos įmonė, turime susidarančių pramoninių gamybos liekanų. Vykdant gamybą galimi nukrypimai nuo technologinio režimo, pavyzdžiui, produkto spalva neatitinka standartų ir tokios granulės jau negali būti panaudotos maisto pakuotės gamybai. Taip pat PET liekanų susidaro įrangos stabdymo ir paleidimo metu,“– pasakoja pašnekovė.

Organizatorių nuotr./Plastiko liekanos
Organizatorių nuotr./Plastiko liekanos

Įmonė veždavo tokias granules perdirbti, tačiau darbuotojai nenurimo – gal šias atliekas dar galima perdirbti į naudingą produktą?

„Mūsų mokslinių tyrimų ir plėtros komanda intensyviai dirbo: tyrė šių atliekų cheminę sudėtį, savybes,“ – prisimena J. Volček.

Perdirbti gamybos liekanas „NEO GROUP“ nusprendė savo jėgomis ir 2011-aisiais gamyklos teritorijoje iškilo nauja linija, skirta pakuočių gamybai nebetinkamo šalutinio produkto perdirbimui į poliesterio poliolį. Nuotraukose itin „saldžiai“ atrodančios medžiagos pagrindinis komponentas iš tiesų yra ... plastikas.

„Gamybinio proceso metu susidariusios liekanos tapo nauju produktu. Šio produkto pirkėjai priklauso atskiram segmentui – poliesterio poliolis plačiausiai naudojamas statybos sektoriuje kaip žaliava poliuretano putų gamybai. Jis yra sudedamoji daugiasluoksnių („sandwich“ tipo) plokščių dalis. Šios plokštės naudojamos sienų, lubų apdailai ir turi šilumos ir garso izoliacijos savybių,“ – paaiškino įmonės atstovė.

Papildomas žaliavas perka iš kitų gamintojų

Sumaišius poliolį su kiek kitais priedais, atsiveria dar platesnės jo panaudojimo galimybės – nuo lovų čiužinių gamybos, automobilių sėdynių poliuretaninių užpildų iki batų padų gamybos. Poliolis istoriškai buvo gaminamas iš pirminių naftos žaliavų. Būta bandymų jį gaminti iš PET butelių atliekų, tačiau panaudotų pakuočių kelias iki gamybos nebuvo ekonomiškai efektyvus: PET buteliai turėjo būti išrūšiuojami atskirai nuo kitų plastikų, nuimamos etiketės, tuomet plaunami ir smulkinami į dribsnius (angl. flakes), džiovinami. Juos reikėjo gabenti per kelias paruošimo vietas, kol galiausiai žaliava pasiekdavo poliolio gamybos vietą.. O „NEO GROUP“ žaliavą turi čia pat – savo gamykloje.

Organizatorių nuotr./Poliolo gamyba
Organizatorių nuotr./Poliolo gamyba

„Mes žinome žaliavos cheminę sudėtį, taigi jos nereikia papildomai nei plauti, nei džiovinti. Tiesiog chemiškai perdirbame PET liekanas į poliolį,“ – sakė J. Volček.

„NEO GROUP“ per metus susidaro apie 800 tonų gamybinių PET liekanų. Tačiau augant poliolio poreikiui rinkoje – šio kiekio neužteko. Todėl įmonė pastatė antrą šios žaliavos gamybos liniją ir pradėjo pirkti kitų gamintojų PET gamybines atliekas.

Pasak J. Volček, su poliolio projektu „NEO GROUP“ žengė solidų žingsnį link žiedinės ekonomikos tikslų, o pasiteisinę moksliniai tyrimai suteikė motyvacijos į juos investuoti ir toliau.

Plastiką perdirbs taip, kad jį vėl bus galima naudoti maistui pakuoti

Pastebėję, kaip sėkmingai praktiškai galima pritaikyti perdirbtus polimerus, gamyklos mokslininkai išsikėlė dar aukštesnį tikslą – rasti technologiją jau panaudotas plastiko pakuotes perdirbti tokiu būdu, kad jos vėl galėtų būti naudojamos maisto produktams pakuoti. Šiuo metu visame plastiko atliekų sraute maisto pakuotės sudaro reikšmingą dalį. Tačiau net ir išrūšiuotos, perdirbtos, jos dažniausiai negali būti panaudotos pakartotinai tarai, turinčiai sąlytį su maisto produktais, todėl keliauja į sąvartynus arba yra deginamos energijai gauti. Kitaip tariant, perdirbti panaudotą tarą į, tarkime, lipnią juostą, yra tvariau negu ją išmesti ar sudeginti, tačiau tikrieji žiedinės ekonomikos tikslai yra neribotas panaudoto produkto perdirbimas į tokį patį ir ne blogesnės kokybės produktą.

Organizatorių nuotr./Linijinė plastiko ekonomika
Organizatorių nuotr./Linijinė plastiko ekonomika

„Dėl sudėtingesnio pakuočių dizaino perdirbti jas iki šiol taikomu mechaniniu būdu (kai buteliai ir pakuotės yra susmulkinami į dribsnius, plaunami, džiovinami) tampa vis sunkiau. Sudėtingesnis yra ne tik jų išrūšiavimas nuo kitų medžiagų, bet trūksta ir pajėgumų, technologijų tokias medžiagas išvalyti ir paruošti vėlesniam antriniam panaudojimui. Įvedus Lietuvoje depozito sistemą augo surenkamo PET plastiko kiekis, tačiau ta pakuotė, kuri nebuvo perdirbama anksčiau, ir dabar nėra perdirbama. „NEO GROUP“ specialistų komanda savarankiškai atliko studijas, tuomet – mokslinius, eksperimentinius tyrimus ir atrado būdą PET atliekas perdirbti cheminės depolimerizacijos būdu,“ – atskleidė pašnekovė.

Ji pridūrė, kad gamyklos darbuotojai seka naujienas apie žiedinės ekonomikos Europos Sąjungoje tikslus ir nori prisidėti prie jos skatinimo. Mokslininkai įsitikinę, jog PET yra lengviausiai perdirbamo plastiko rūšis, todėl teisingai suprojektavę plastikinę pakuotę dar jos dizaino stadijoje, padidintume galimybes šiai pakuotei grįžti atgal į gamybą, o kartu – ir į žiedinės ekonomikos ciklą.

Organizatorių nuotr./Žiedinė plastiko ekonomika
Organizatorių nuotr./Žiedinė plastiko ekonomika

„Norime padaryti apčiuopiamą įtaką mūsų pramonei, – sako J. Volček. – Plastikai – tai didelė įvairių medžiagų grupė. Dalis jų sukurti taip, kad būtų lankstūs, kiti – kad būtų tvirti, išlaikytų savo formą ir struktūrą. Todėl ir universalaus būdo perdirbti visus plastikus nėra. Mišri plastiko pakuotė ir užterštumas šiandien yra dvi pagrindinės priežastys, ribojančios plastiko perdirbimo procesus.“

Granulių pirkėjams nieko keisti nereikės

Gamyklos mokslininkai jau penkerius metus tyrinėja cheminį plastiko perdirbimą ir šiuo metu jau pateikė paraišką naujai išrasto proceso patentavimui Europos Sąjungoje.

„Šiandien vartotojams plastikas asocijuojasi su planetos šiukšlinimu. Tačiau iš jaunų žmonių jaučiame didžiulį susidomėjimą aplinkosaugos klausimais. Tikime, kad jų energija, noras pažinti, atrasti, išspręs plastiko perdirbimo problemą. Mūsų atrastas cheminis PET pakuotės perdirbimas leis pagaminti tokios pačios kokybės, kaip ir pirminis polimeras, PET granules, kurios atitiks visus maisto saugos reikalavimus. Tai reiškia, kad šią medžiagą bus galima perdirbti daug kartų. Be to, tai yra daug mažesnį anglies pėdsaką turintis procesas, nei plastiko deginimas ar šalinimas sąvartyne. Tokiu būdu padėsime savo klientams siekti Europos Sąjungos direktyvoje užbrėžtų tikslų dėl antrinės žaliavos naudojimo pakuotėse,“ – kalbėjo J. Volček.

Tikimasi, kad plastiko perdirbimas cheminiu būdu – tai pramonės ateitis. Šiuo metu nei kitose Baltijos šalyse, nei Lenkijoje ši technologija pramoniniu būdu nėra taikoma, todėl Lietuva šioje srityje gali būti lyderė.

„Mes tikime, kad ateitis bus kuriama bendradarbiaujant ir kuriant naujoves visoje tiekimo grandinėje, ir bus keliamas klausimas ne „Kaip atsikratyti plastiko?“, o „Kaip užtikrinti efektyvų plastiko atliekų perdirbimą?“ – pokalbį užbaigė pašnekovė.

Gamyklos atliekų perdirbimo istorija detaliai aprašyta jau ketvirtojoje „Žaliojo taško“ „Žaliojoje knygoje“.

Čia gausu informacijos apie darnaus vystymosi tikslus ir kelią jų link, žiedinę ekonomiką, atliekų tvarkymą, rūšiavimą bei klimato kaitą. Kiekvienas skyrius gausiai iliustruotas infografikais, diagramomis, o pabaigoje pristatomos Lietuvoje veikiančios organizacijos, iniciatyvos ar įmonės, dedančios pastangas tiek sudėtingais įrengimais, tiek savadarbe įranga (kaip pavyzdžiui, „Precious Plastic Lithuania“) perdirbti susidarančias atliekas ir iš jų pagaminti naują produktą.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Video

00:52
01:40
01:15

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min