Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jaunėja senatvinės akių ligos: glaukoma, katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija

Moters veidas
A. Ufarto BFL nuotr. / Moters veidas
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors žmonių gyvenimo trukmė pastaruoju metu ilgėja, daugelis ligų, ypač akių – jaunėja. Prastėjančiu regėjimu skundžiasi vis jaunesni asmenys.

Kaip tvirtina Lietuvos Glaukomos draugijos prezidentė profesorė Ingrida Janulevičienė, prastėjanti rega, keisti vaizdai, šviesos baimė, besidvejinantis vaizdas ir kiti panašūs požymiai gali būti pirmieji labai rimtų akių ligų: glaukomos, kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos signalai. Šios ligos anksčiau buvo laikomos būdingomis tik senyvo amžiaus žmonėms. Dabar situacija po truputį keičiasi.

„Akių ligų jaunėjimą galima paaiškinti tuo, kad vis daugiau dirbame kompiuteriu, vis ilgiau žiūrime televizorių, nepakankamai pailsime, netinkamai maitinamės, per mažai judame, nuolat patiriame stresą ir įtampą. Mūsų akis vargina ir ultravioletiniai saulės spinduliai, oro užterštumas“, – tvirtino gydytoja I.Janulevičienė.

Anot „Camelia“ vaistininkės Zitos Janušauskienės, padidėjęs žmonių susidomėjimas preparatais, skirtais stiprinti akis, pagerinti regėjimo būklę rodo, kad visuomenė mato vis prasčiau.

„Sulaukiame įvairaus amžiaus klientų, deja, tenka konstatuoti faktą, jog pastaruoju metu akių problemomis skundžiasi vis daugiau jaunimo. Žmones vargina skausmingos, išsausėjusios ar, priešingai, šlapiuojančios, sudirgusios akys, besiliejantis vaizdas skaitant, jautrumas šviesai. Jei akių problemos nėra pažengusios, jei joms nėra reikalingas specialus gydymas, žmonėms rekomenduojame naudoti dirbtinių ašarų, akių lašų, vartoti vitaminų akims, į kurių sudėtį įeina mėlynių ekstraktas, vitaminas A, liuteinas, zeaksantinas“, – pasakojo Z.Janušauskienė.

Kalbant apie jaunėjančias senatvines akių ligas, I.Janulevičienė atkreipia dėmesį į jų požymius bei gydymo būdus. Glaukoma, anot gydytojos, tai lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, žmogus gali apakti. „Apakimas sergant glaukoma yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, žmogui darosi sunku orientuotis aplinkoje, jis mato tarsi “pro vamzdį”. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, tad daugelis gali net nežinoti, jog serga. Glaukoma neužkrečiama, tačiau ja susirgti įtakos turi paveldimumas, taip pat cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai“ – pasakojo Lietuvos Glaukomos draugijos prezidentė. Gydytojos teigimu, glaukoma gydoma dvejopai: vartojant antiglaukominius lašus – pastarieji vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą arba chirurginiu būdu. Pastarasis taikomas tada, kai lašai neefektyvūs, juo siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Sergant katarakta akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo. Dėl jo drumstimosi žmogus pradeda prasčiau matyti, ilgainiui taip pat gali apakti. „Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, jauniems ji gali išsivystyti po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, lėtinis odos uždegimas, neurodermitas, taip pat vartojant vaistus  (kortikosteroidus, hormonus). Rizikos veiksnys yra ir ultravioletiniai (ilgai būnant saulėje), rentgeno, infraraudonieji spinduliai“, – teigė I.Janulevičienė. Anot jos, vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija. Remiantis atliktais tyrimais, 95 proc. operuotų ligonių grįžta regėjimas.

Gydytoja paaiškina, kas yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija. „Geltonoji dėmė – tai nedidelė sritis pačiame tinklainės centre, akies optinės dalies galinis taškas. Joje esantys fotoreceptoriai – kūgeliai yra  atsakingi už centrinį matymą – t.y. smulkias detales, spalvas. Amžine geltonosios dėmės degeneracija vadinamas sutrikimas, kai jautrios geltonosios dėmės ląstelės pažeidžiamos,  nustoja veikti ir vietoj jų atsiranda „šlakai“. Ankstyvosiose ligos stadijose žmogus skundžiasi iškraipyta  arba blausia rega, jautrumu šviesai. Ligai pažengus, žmonės dažnai pastebi baltą lopą arba tamsų tašką regos centre. Tokiu atveju tampa labai sunku skaityti, rašyti, atpažinti mažus daiktus arba veidus. Geltonosios dėmės rizikos veiksniai – amžius, lytis (moterims geltonosios dėmės degeneracija išsivysto dažniau negu vyrams), genetika, rūkymas, saulės šviesa“, – pasakojo I.Janulevičienė.

Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė patarė esant akių negalavimams būtinai kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta rimtų akių sveikatos bėdų. Jokiu būdu neužsiimti savigyda. Anot jos, vyresniems nei keturiasdešimt metų amžiaus žmonėms pas akių gydytoją pasitikrinti akis būtina bent kartą per metus, net jeigu jokių negalavimų ir nėra. Jei šeimoje yra asmenų, turinčių problemų dėl regėjimo, tikrintis derėtų ir jaunesniems. Neretai pasitaiko, kad atliekamas neišsamus akių patikrinimas, pavyzdžiui, tik parenkami akiniai skaitymui. Tačiau to nepakanka nustatyti ligą. 

Artėjant Pasaulinei regėjimo dienai – ji minima antrą spalio ketvirtadienį, mažų kainų vaistinių tinklas „Camelia“ spalį skelbia „Sveikų akių mėnesiu“. Visą spalį visi norintys pasitikrinti regėjimą, pasikonsultuoti su akių ligų gydytojais, atlikti įvairių diagnostinių tyrimų, tai galės padaryti nemokamai „Camelia“ vaistinėse.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min