Iš tiesų El Ninjo, natūralus Ramiojo vandenyno vandens atšilimas, gali turėti pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai – pasauliniu mastu kainuoti trilijonus dolerių – ir dabartinis reiškinys, tikėtina, nebus išimtis.
Pavyzdžiui, 1982–1983 m. El Ninjo lėmė 4,1 trilijono JAV dolerių pasaulinių pajamų nuostolius, o 1997–1998 m. El Ninjo kainavo apie 5,7 trilijono dolerių, teigiama 2023 m. tyrime.
„Dabartinės prognozės leidžia manyti, kad tai gali būti brangiausias El Ninjo per visą stebėjimų istoriją“, – sakė Dartmuto universiteto geografijos docentas Justinas Mankinas, tiriantis El Ninjo ekonominį poveikį.
Kaip El Ninjo veikia pasaulio ekonomiką?
El Ninjo paprastai lėtina pasaulinį ekonomikos augimą ir sukelia trilijoninius nuostolius, daugiausia todėl, kad išprovokuoja trikdančius orų reiškinius, darančius poveikį žemės ūkiui, infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms.
Tais metais, kai susiformuoja El Ninjo, jis sukelia plataus masto oro ir klimato pokyčius, kurie lemia įvairias pasaulines nelaimes, įskaitant niokojančius potvynius, derlių naikinančias sausras, smarkiai mažėjančias žuvų populiacijas ir tropinių ligų plitimą visame pasaulyje, teigia ekspertai.
„El Ninjo yra vienas pagrindinių pasaulinių orų ir klimato modelių veiksnių“, – neseniai paskelbtame pareiškime sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo. „El Ninjo poveikis gerokai peržengia jo kilmės vietą Ramiajame vandenyne – jis veikia žemės ūkį, energijos tiekimą, prekybą, vandens išteklius, tiekimo grandines ir žmonių pragyvenimo šaltinius ištisuose regionuose.“
Kaip susidaro El Ninjo kaštai
Svarbu suprasti, kad trilijoniniai nuostoliai daugiausia nėra tiesioginė stichinių nelaimių padaryta žala. Mankinas savo tyrimuose nustatė, kad šie reiškiniai ilgą laiką slopina ekonomikos augimą net ir po jų pabaigos.
Tokie El Ninjo keliami pavojai kaip sausros, potvyniai, karščio bangos ir miškų gaisrai sukelia tiesioginę žalą, tačiau ilgalaikiai nuostoliai atsiranda dėl poveikio ekonomikos augimo pagrindams, pavyzdžiui:
- žemės ūkio nuostoliai, persikeliantys į vėlesnius sezonus;
- darbo veiklos sutrikimai;
- mokymosi ir vaikų vystymosi sutrikimai, kurių pasekmės darbo rinkoje išryškėja po daugelio metų;
- žaliavų rinkų ir transporto sektoriaus sutrikimai;
- investicijos, kurios taip ir neįvyksta dėl patirto sukrėtimo.
Kiek kainuos šis El Ninjo?
„Iš stebėjimų žinome, kad El Ninjo reiškiniai pasaulio ekonomikai gali kainuoti trilijonus dolerių dėl žalos ir prarasto produktyvumo“, – USA TODAY sakė Mankinas. „Šie kaštai kaupiasi metų metus ir neproporcingai stipriai paveikia tas šalis, kurių orai ir klimatas labiausiai susiję su El Ninjo.“
„Taip pat žinome, kad ankstesni El Ninjo reiškiniai, pavyzdžiui, 1997–1998 m., iki 2003 m. pasaulio ekonomikai kainavo daugiau nei 7 trilijonus dolerių.“
Pasak Mankino, dabartinis El Ninjo pasauliniu mastu kainuos trilijonus dolerių, iš kurių daugiau nei 1,8 trilijono teks vien Jungtinėms Valstijoms iki 2032 metų.
Kadangi dar nėra tiksliai žinoma, kokio stiprumo šis El Ninjo taps, kol kas neįmanoma tiksliai įvertinti jo kainos.
Ar šis El Ninjo gali būti brangiausias istorijoje?
„Vertinant absoliučiais doleriais – taip, dabartinės prognozės rodo, kad tai gali būti brangiausias El Ninjo istorijoje“, – sakė Mankinas. „Dabartinės prognozės rodo, kad El Ninjo gali sustiprėti daugiau nei iki 2 °C (3,8 °F), o jei tai pasitvirtins, tai bus labai stiprus reiškinys.“
"Dabartinės prognozės rodo, kad tai gali būti brangiausias El Ninjo istorijoje“, – sakė Mankinas.
Kartu jis pažymėjo, kad šis reiškinys veikia didesnę pasaulio ekonomiką nei ankstesnis El Ninjo, todėl potencialios žalos mastas taip pat yra didesnis. Būtent dėl šių priežasčių 1997–1998 m. El Ninjo kainavo daugiau nei 1982–1983 m. reiškinys.
Tačiau nors stipresnis reiškinys didina poveikio tikimybę ir galimą mastą, tikrieji bendri nuostoliai paaiškės tik po daugelio metų, nes jie kaupiasi laikui bėgant.
„Kalbant apie santykinį poveikį (pavyzdžiui, kaip dabartinės pasaulio ekonomikos procentą), viskas priklausys nuo to, kokio stiprumo galiausiai bus šis reiškinys.“
Konkretūs padariniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Mažas kritulių kiekis kenkia kai kurioms kultūroms.
„Tikėtina, kad El Ninjo neigiamai paveiks žemės ūkio derlių Pietryčių Azijoje ir Indijoje, kur šis reiškinys paprastai siejamas su mažesniu nei įprasta kritulių kiekiu“, – sakė „Vaisala Xweather“ atstovas Kyle'as Tapley. Tuo metu Indonezijos ryžių augintojai skuba pradėti sėją anksčiau nei įprasta, ruošdamiesi galimam ilgalaikiam sausros periodui. Malaizijos ekonomikos ministras perspėjo, kad dėl El Ninjo derlius šalyje šiemet gali sumažėti vidutiniškai 8–10 proc.
Trąšų trūkumas kelia nerimą.
„Super El Ninjo kartu su dabartiniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo atsiradusiu trąšų trūkumu gali daug kartų sustiprinti poveikį kviečiams, ryžiams ir kukurūzams, kuriems jau dabar kyla rizika dėl sumažėjusio trąšų prieinamumo sėjos metu“, – teigė tiekimo grandinių valdymo bendrovės „Blue Yonder“ tvarumo vadovė Saskia van Gendt. „Tai sukels trumpalaikį trūkumą ir kainų augimą, o poveikis bus ilgalaikis, nes šios kultūros naudojamos gyvulių pašarams ir perdirbtų maisto produktų gamybai.“
Kai kuriuose regionuose didėja potvynių grėsmė.
„El Ninjo metu prognozuojamas didesnis kritulių kiekis gali padidinti potvynių riziką, sulėtinti transportą ir padidinti jo kaštus“, – sakė van Gendt. „Kitose vietovėse El Ninjo gali sustiprinti sausras ir apriboti laivybą vidaus vandens keliais. 2023–2024 m. El Ninjo prisidėjo prie žemo vandens lygio, kuris ribojo laivų judėjimą Panamos kanalu.“
Yra ir gerų naujienų
Kai kuriuose regionuose El Ninjo netgi pagerina žemės ūkio rezultatus.
„Kai kuriuose žemės ūkio regionuose (rytų Brazilijoje, Urugvajuje, Italijoje, Rumunijoje ir Kaspijos jūros regione) dėl aukštesnės temperatūros ir gausesnių kritulių gali padidėti derlius“, – teigia van Gendt. „Istoriškai sojų pupelių derlingumas El Ninjo metais dažnai būdavo didesnis.“
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad neigiami El Ninjo padariniai nepasireiškia iš karto.
Van Gendt aiškina: „Paprastai prireikia kelių mėnesių, kol derliaus sutrikimai atsispindi mažmeninėse maisto kainose, tačiau vartotojai gali anksčiau pajusti kainų kilimą dėl trąšų trūkumo. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dabartinis trąšų trūkumas maisto tiekimą paveiks per šešis–dvylika mėnesių.“
Kas yra El Ninjo?
El Ninjo – tai natūralus klimato reiškinys, kai centrinėje ir rytinėje tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje jūros vanduo būna šiltesnis nei įprastai.
El Ninjo ir jo priešingybė – La Ninja – gali daryti įtaką audroms ir orų modeliams visame pasaulyje, įskaitant uraganus.
Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, El Ninjo reiškiniai vidutiniškai pasitaiko kas trejus–penkerius metus ir skiriasi savo stiprumu.
Jungtinėse Valstijose El Ninjo paprastai lemia drėgnesnes ir šiltesnes žiemas Vakarų pakrantėje bei švelnesnį uraganų sezoną Atlanto pakrantėje.
