JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 500 vyrų ir moterų, kurių amžius buvo nuo 95-erių iki 109-erių metų. Tyrimas atskleidė, kad senyvo amžiaus sulaukę respondentai buvo tiek pat linkę į įvairias ydas, kiek ir kiti žmonės. Kai kuriais atvejais šios ydos juose buvo įsišaknijusios dar giliau, nei tiems, kurie negali pasigirti ilga gyvenimo trukme.
Kai kurie iš apklaustųjų prisipažino rūkantys jau 85-erius metus, kiti teigė surūkantys daugiau nei du pakelius cigarečių per dieną. Negana to, apklaustieji sportuodavo kur kas mažiau ir vis tiek nebuvo linkę į nutukimą.
Vis dėlto bloga žinia yra ta, kad beveik neįmanoma būti tikram, kad jūs priklausote tam nedideliam žmonių ratui, kurie turi „ilgo gyvenimo“ genus.
Jeigu gyvenimo būdas gyvenimo trukmei būtų svarbesnis už genetiką, rezultatai būtų parodę, kad apklaustieji mažiau rūkė ar labiau laikėsi sveiko gyvenimo būdo, teigia tyrėjai.
Tačiau tyrimo rezultatai buvo visiškai priešingi. Senyvo amžiaus sulaukę vyrai ir moterys ne ką mažiau laikėsi dietų ir, pasirodo, rūkė ir vartojo alkoholį dar dažniau, nei tie, kurie gyveno trumpiau.
„Šis tyrimas mums leistų teigti, kad ilgai gyvenantys žmonės gali turėti papildomą „ilgo gyvenimo“ geną, kuris juos apsaugo nuo žalingo cigarečių, alkoholio ar nesveiko gyvenimo būdo poveikio“, – tvirtina Niras Barzilai, Niujorko Alberto Einšteino medicinos universiteto mokslininkas.
„Nors šis tyrimas parodė, kad kai kurie žmonės gali nesirūpinti dėl nutukimo, rūkymo žalos, tačiau kitiems žmonėms, kurių genetika nėra tokia gera, tokio gyvenimo būdo pasirinkimas gali padaryti nemažai žalos jų sveikatai ar netgi gyvenimo trukmei“, – pridūrė N.Barzilai.
