Nepaliko likimo valiai
Prieš dvejus metus moteris prie šalia namų esančio gandralizdžio rado gandro jauniklį. Atstumtą paukščiuką ji globojo, maitino, augino ir netgi mokė skraidyti. Šią vasarą vėl atvykus pas Gražiną Lietuvninkienę, jos kaimynai smagiai kikeno ir ją vadino gandrų mamyte. Prie žmonių įpratęs gandriukas lyg tikras naminis augintinis vaikščiojo paskui „šeimininkę“ ir mielai leidosi laikomas ant rankų, glostomas.
Anas, prieš dvejus metus rastas gandriukas buvo visai mažytis – dar be plunksnų, ką tik išsiritęs. O šis – jau didesnis, apsiplunksnavęs.Pasak moters, anksčiau gandrų jauniklių apskritai nebūdavo matyti. Dabar juos gandrai iš lizdo ėmė mėtyti.
„Mačiau, jog iš gandralizdžio kyšojo trys gandriukų galvytės. Mintyse pagalvojau – tik nemeskit, auginkit. Bet kaimynas sykį pranešė – Gražina, eik, žiūrėk, vėl tau gandriukas išmestas“, – pasakoja astraviškė.
Šį gandriuką G. Lietuvninkienė pavadino Gagiu 2. Pasak moters, juo rūpinasi ir visi kaimynai, bet ji – daugiausia.
Pašiūrėje gandriukas turi savo guolį, kurį kas rytą reikia išvalyti. Moteris atsimena, jog pirmąjį gandriuką jai netgi teko laikyti namuose, virtuvėje. Kaip ir pirmtakas Gagis, šis taip pat neturi rūpesčių dėl maisto: Gražinos vyras Petras – žvejys, kas rytą paukščiui prigaudantis žuvų.
Prieš kelias dienas ūkininkui R.Misevičiui paskambinusi moteris vėl teiravosi, ar jis rudenį darsyk negalėtų priimti jau kito nelaimėlio gandriuko.„Aš juk šildomos būdelės neturiu, sušals tas gandriukas“, – nerimavo moteris. Vis dėlto astraviškė sako nurimusi, kai R.Misevičius mielai sutiko į savo globą perimti dar vieną gandriuką.
Tiesa, siūlėsi paimti jau dabar, tačiau pati Gražina Lietuvninkienė mylimo paukščio atiduoti nenorėjo – kol dar oro temperatūra leidžia, nori pasidžiaugti savo augintiniu. „Kai atidaviau Gagį, verkiau kruvinomis ašaromis“, – prisimena pensininkė. O esą ir užsiimti dar tikrai yra kuo: gandriuką reikia išmokinti skraidyti. „Man bus rami galva, kai žinosiu, kad jis jau išmoko skraidyti“, – kalba Gražina Lietuvninkienė.
Meilė gyvūnams – įgimta
Moteris pasakoja, jog rūpinasi visais nuskriaustais gyvūnėliais. Jau dvejus metus G. Lietuvninkienė laiko pamestinukę katę, kuria nedori šeimininkai bandė atsikratyti. Astraviškė prisimena, jog buvo radusi sužeistą žvirbliuką, pelėdą, kuriais rūpinosi, o pastarąją netgi vežė pas veterinarus.
Moteris išsitarė, jog anksčiau laikydavo kiaules, vištas, tačiau kas kartą, kai jas reikėdavo pjauti, – verkdavo, gailėdavo. „Nei žuvų užmušti negaliu, tik uodą ir musę galiu“, – priduria G.Lietuvninkienė, kuri myli visus gyvūnus jau nuo jaunų dienų.
Gandrais derėtų rūpintis patiems
Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėjos Elonos Pipiraitės, pasitaiko, jog iš lizdo gandriukai iškrenta netyčia. Vis dėlto nutinka ir taip, kad jauniklius, nebegalėdami jų išmaitinti, išmeta tėvai. Tokiu atveju paukščiuką reikėtų pasistengti įkelti atgal į gandralizdį arba kuo aukščiau tam, kad plėšrūs gyvūnai jo nesužalotų ar nenugalabytų. Tuomet derėtų stebėti, ar tėvai jauniklį maitina, juo rūpinasi. Jei matyti, kad jauniklio buvo bandoma atsikratyti specialiai, telieka gandriuku rūpintis pačiam radusiajam arba kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją ar gamtosaugininkus, kurie padės rasti gandriuku galintį pasirūpintį asmenį.
E.Pipiraitė kalbėjo, jog, jei paukštis yra sužeistas, reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją (tel. 8 686 44 828).
Pasak gamtosaugininkės, persistengti bandant išmokinti gandriuką skraidyti nereikėtų – tai paukščiams įgimta, tad jie tai daryti atėjus laikui pradeda instinktyviai.
Gamtosaugininkai patys svarsto, kaip pasirūpinti dviem gandriukais, kuriuos globoti priėmė Jonas Užkuraitis. Satkūnų kaime nukritus gandralizdžiui, vyras nelaimėlių paukštelių nepaliko likimo valiai ir šiuo metu jais rūpinasi. Aplinkosaugininkė džiaugėsi, jog atsiranda geranoriškų žmonių.
„Rūpinimasis gandriukais yra našta – jie yra rajūs, reikia ir varlių, ir žuvų prigaudyti. Apskritai, jeigu jau žmogui rūpi gandrų likimas, jam visada pirmiausia pačiam derėtų pagalvoti, ar dėl jų ką nors gali padaryti“, – kalbėjo E. Pipiraitė.
Gandriukams išmokti skristi liko nebe tiek jau ir daug laiko – jie išskrenda rugpjūčio 24-ąją.
