Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kretingos medžiotojai neskubės vykdyti egzekucijos šernams

Kretingos rajono medžiotojai nusprendė nebūti pirmais šalyje ir aklai nepulti vykdyti Aplinkos ministerijos parengto šernų naikinimo plano – jie pasirengę akylai stebėti savo medžioklės plotus.
„Pajūrio naujienų“ nuotr. / Kretingos rajono medžiotojai nusprendė nebūti pirmais šalyje ir aklai nepulti vykdyti Aplinkos ministerijos parengto šernų naikinimo plano – jie pasirengę akylai stebėti savo medžioklės plotus.
Šaltinis: „Pajūrio naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pietryčių Lietuvoje užfiksavus 2 afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejus, Vyriausybė nurodė visoje šalyje sunaikinti iki 90 proc. šernų populiacijos. Tačiau į Kretingos rajono savivaldybėje sušauktą Ekstremalių situacijų komisijos posėdį susirinkę medžiotojai, rajono valdžios, veterinarijos bei aplinkos apsaugos tarnybų atstovai nusprendė neskubėti griebtis drastiškų priemonių, o akylai stebėti situaciją medžioklės plotuose.

Maras atkeliavo iš Kaukazo

Situaciją dėl AKM apibūdinusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kretingos skyriaus vadovo Normanto Žeimio žodžiais, žmogui ši liga nėra pavojinga.

„Tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių dėl galimų milžiniškų ekonominių nuostolių: jeigu tektų sunaikinti visas kiaules, šalyje būtų sunaikinta kiaulininkystė, – pabrėžė N.Žeimys.  – Prisiminkime 2011 m. atvejus, kai Jonavos ir Panevėžio rajonuose teko sunaikinti 39 tūkst. kiaulių, – eksporto rinka dėl to neatstatyta ligi šiol. Privalome imtis visų priemonių, kad užkirstume kelią plisti šiai mirtinai kiaulių ligai“.

Nustatyta, kad šernus bei kiaules puolanti liga plinta iš Kaukazo – ten ji prasidėjo 2007 m., vis plisdama pasiekė Baltarusiją, o iš ten – Lietuvą. Artimiausi židiniai yra už 40 km nuo Lietuvos, ties Minsku ir Polocku.

N.Žeimys patikino, jog tikslią informaciją apie kaimyninėse šalyse išplitusią infekciją pateikti yra gana sudėtinga, nes Rusija ir Baltarusija neskelbia oficialių faktų. Lietuva teikė prašymą Europos Sąjungai, kad skirtų lėšų pastatyti barjerą, skiriantį Lietuvą nuo Baltarusijos, tačiau ES tam nepritarė.

„Tada buvo imtasi savų priemonių: pasienyje kas 50 m išdėlioti repelentai – specialios fakelo tipo cheminės priemonės, ribojančios laukinės faunos judėjimą. Stebėjome, kaip veikia šios priemonės: jos atgrasė tik pavienius šernus, o agresyviai besielgiantys vedliai praveda pro šias priemones visą bandą. Pelkėtose vietose buvo pastatytos apsauginės tvoros“, – apie šalies VMVT inicijuotas apsaugos priemones šalies mastu kalbėjo N.Žeimys.

Šernų rajone daugiau, negu kiaulių

Tačiau pasitvirtinus faktui, kad mirtinas virusas jau peržengė sieną, 6 padidintos grėsmės rajonuose – Lazdijų, Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Trakų ir Šalčininkų – buvo paskelbta ekstremali situacija – medžiotojams nurodyta sunaikinti visus šernus. O visuose kituose šalies medžioklės plotuose, kurie nepatenka į padidintos grėsmės zoną, rekomenduojama dar per šį medžioklės sezoną sumedžioti iki 90 proc. šernų.

VMVT duomenimis, 2013 m. Kretingos rajone užregistruoti 1 tūkst. 226 šernai, jau sumedžiota 781 šernas; 2012 m. iš 1 tūkst. 48 šernų sumedžiotas 631 šernas.

Beje, šernų ūkis Kretingos rajone yra gausesnis, negu kiaulių: Kretingos rajone oficialiai deklaruotos 108 kiaulių bandos – iš viso 760 kiaulių.

Tačiau N.Žeimys mano, jog suskaičiavus pavienius kiaulių augintojus, realiai kiaulių yra trimis šimtais daugiau, – iš viso Kretingos rajone turėtų būti per 1 tūkst. kiaulių.

„Kiaulių maro virusas yra labai atsparus, todėl medžiotojams bei kiaulių augintojams privalu griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Kiaulių kompleksus būtina aptverti ir griežtai apriboti pašalinių asmenų judėjimą, dezinfekuoti atvykstančias ir išvykstančias transporto priemones. Saugos priemonės privalomos auginantiems 10 ir daugiau kiaulių, – pabrėžė N.Žeimys. – Sumedžiotus gyvūnus būtina sudoroti tik pirminio apdorojimo aikštelėse, o atliekas pašalinti į sandarią duobę. Radus nugaišusį laukinį gyvūną, privaloma ne vėliau kaip per 48 val. pranešti veterinarijos tarnybai. Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių tyrimams“.

Pasaulis – vienaip, Lietuva – kitaip

Kretingos miškų urėdijos urėdą Antaną Baranauską papiktino šis Aplinkos ministerijos raginimas masiškai išnaikinti šernus: „Šis maras Kaukaze atsirado tikrai ne dėl šernų, – virusas atsirado šiukšlynuose, o iš ten jį išnešiojo naminiai gyvūnai, išplito palei automobilių kelius. Nurodyta aktyviai medžioti šernus, kai visas pasaulis juos maitina ir sergsti. Neišvaikius lengviau sumedžioti užkrėstus maru, o vaikant jie kaip tik dar labiau išplatins ligą. Pradėjus šaudyti vienur, jie bėgs kitur. Vaikyti negalima jokiu būdu: kaip tik reikia įrengti kuo daugiau aikštelių, maitinti ir sekti, ar nėra kritusių šernų, o pastaruosius tirti – užsikrėtę ar ne. Visas pasaulis taiko tokias priemonės, o pas mus – priešingai“.

A.Baranausko žodžiais, sergantis šernas pasidaro vangus ir lėtas, jo judėjimo zona sumažėja iki 3-5 km, ir tokį lokalizuoti nėra sudėtinga.

Medžiotojai taip pat piktinosi, jog nurodymas masiškai naikinti šernus, tarp kurių – motinos su šerniukais ar šerningos patelės, prasilenkia su medžiotojo etika. „Šimtmečiais kūrėsi medžiotojų etika, o dabar į viską spjauname. Jeigu esame kultūringa tauta, turime ne naikinti, o stebėti gyvūnus, maitinti juos kokybiškais pašarais“, – pastebėjo Darbėnų girininkijos girininkas Vilius Perkamas.

Jam pritarė Palangos medžiotojų klubo vadovas Sigitas Tiškus: “Ir nušauti šerną nėra taip paprasta – kartais visą dieną vaikaisi, o nenušauni nė vieno. Paliks 10 proc. šernų, bet kur garantija, kad tarp jų neliks užsikrėtusių. Absurdas, jei dėl 2 užsikrėtusių šernų liepia išnaikinti visus“.

Vilimantas Plaščinskas replikavo: „Tegul šaudo tuose regionuose, kur aptiko maru užkrėstus gyvūnus, bet kodėl turime šaudyti mes?“

Aplinkos apsaugos agentūros Kretingos skyriaus vadovas Ričardas Kašėta pastebėjo: „Tuščia vieta gamtoje nebūna: iššaudysi vienur, ateis iš kitur – tvoromis šalies neaptversime“.

Įtarė konkurencinę paniką

Į medžiotojus dominantį klausimą, kur bus naikinami kritę gyvūnai, N.Žeimys atsakė, jog šernai utilizuoti bus išvežami į Rietavo utilizavimo įmonę, o kiaulių augintojai patys turi numatyti vietas savo ūkio teritorijoje.

Pirmųjų Lietuvoje aptiktų AKM užsikrėtusių šernų tyrimai buvo atlikti Ispanijoje, – ši šalis jau per 20 metų kovoja su šiuo mirtinu virusu. Nuo šiol mėginiai bus tiriami specialioje laboratorijoje Vilniuje: procedūra užtruks 1-2 dienas, neįskaitant transportavimo laiko.

Medžiotojai ironizavo: kol kritusį gyvūną išgabens ir kol ateis tyrimų rezultatai, jo maitą per kelias dienas išnešios lapės ar varnos. „Atradę užkrėstą šerną, pranešim į Rietavą, bet kol atvyks paimti jo mėginius, kol ištirs, galvojat, jis ten ir gulės?“ – replikavo R.Kašėta. „Prieš kelerius metus per Europą plito snukio-nagų liga, kempinligė, po to – paukščių gripas. O paskui jas sekė žmonių bauginimas. Gal žinote, kokios buvo tų ligų pasekmės?“ – kreipdamasis į N.Žeimį, medžiotojas Raimondas Jocius neslėpė įtarumo, jog panika dėl AKM galimai taip pat sukelta tarpusavyje konkuruojančių prekybos magnatų. Tačiau į šį klausimą konkrečiai nebuvo atsakyta.

Panašus įtarumas nuskambėjo ir Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos pasisakyme: „Žinome, kad paukščių gripas buvo pagimdytas konkuruojančiose tarnybose. Baiminuosi, ar nebus reikalaujama tik statistiškai išnaikinti šernų ir kiaulių populiaciją“.

Visgi žiūrint į pavojingo infekcinio užkrato pavojų, meras pabrėžė, jog Kretingos rajono medžiotojų klubų vadovų garbės reikalas yra užtikrinti tvarką savo medžioklės plotuose: „Medžiotojai privalo apeiti savo medžioklės plotus ir apžiūrėti, ar nėra kritusių gyvūnų. O aptikus tokių, būtina imtis atsargumo priemonių – gyvūnus uždengti taip, kad jų nepasiektų paukščiai ar kiti laukiniai žvėrys“.

Ir apgailestavo, jog jis, kaip mėgėjiškos žūklės atstovas, nežinotų, kaip reaguoti, jei masiškai pradėtų sirgti žuvys.

N.Žeimys sakė, jog Vyriausybės priimti sprendimai dėl AKM dukart keitėsi vien praėjusią savaitę, ir jis manąs, kad keisis dar nesyk. Todėl pritarė vieningam susirinkusiųjų sprendimui – nebūti pirmiems šalyje, tačiau stebėti įvykius, o prireikus – būti pasirengusiems imtis veiklos.

Iš dabar registruotų 1 tūkst. 226 šernų Kretingos rajono miškuose beturėtų likti 122.

Faktai:

Kretingos rajono ūkininkai oficialiai deklaruoja 760 kiaulių: daugiausiai – 265 – kiaulių yra auginama 9 Darbėnų seniūnijos ūkiuose, Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje yra 34 ūkiai, o juose – 163 kiaulės.

Žalgirio seniūnijoje tėra registruotas tik 1 ūkis su 40 kiaulių, Imbarės ir Salantų seniūnijose – po 1 ūkį, kuriuose deklaruotos 58 kiaulės, Kartenos seniūnijoje yra 2 ūkiai – 21 kiaulė, Kretingos mieste deklaruoti 3 ūkiai – 5 kiaulės.

Afrikinio kiaulių maro virusas plinta per kraują, sekretą, audinius, – jį perneša erkės.

Sergančio gyvūno kūno paviršiuje bei audiniuose ryškūs nekroziniai židiniai, blužnis – juoda ir padidėjusi, žarnose – kraujosruvos, tulžies pūslė – taip pat pilna kraujo, inkstai – marmuriniai.

„Pajūrio naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min