Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 4d. 20:51

Vilniuje daugėja inkilų šikšnosparniams

Pirmojo namo Vilniuje, pasipuošusio inkilais šikšnosparniams, šeimininkai
Lietuvos gamtos fondo nuotr. / Pirmojo namo Vilniuje, pasipuošusio inkilais šikšnosparniams, šeimininkai

Lietuvos gamtos fondo kova su mitais apie šikšnosparnius atnešė vaisių: Vilniuje pirmą kartą inkilai šikšnosparniams iškelti ant gyvenamojo namo. Iniciatyvos padėti šikšnosparniams ėmėsi informacinių technologijų bendrovė. Baigiantis vasarai Šeškinėje ir Verkių dvaro parke iškelti 22 įvairių tipų specialūs inkilai, kurie taps saugiomis slėptuvėmis keliems šimtams šikšnosparnių.

Saugių slėptuvių stoka – viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams. Siekdami sulaikyti kiekvieną brangios šilumos „gramą“ užkamšome visus plyšius, pamiršdami, kad juose prieglobsčio ieško vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Daug šikšnosparnių benamiai lieka nugriovus ar renovavus senus pastatus, miškuose ir parkuose iškirtus senus drevėtus medžius su natūraliomis jų slėptuvėmis. Ant pastatų ar medžiuose iškeliant specialius inkilus, šikšnosparniams sukuriamos dirbtinės slėptuvės, kur jie gali netrukdomi perdienoti.

Inkilai šikšnosparniams skiriasi nuo paukščiams keliamų inkilų. Inkilų meistras Darius Musteikis pasakoja, kad inkilus šikšnosparniams pagaminti gerokai sudėtingiau. „Dauguma inkilų paukščiams standartiniai, tad sukalei dėžutę, išgręžei angą pagal paukščio dydį ir viskas. Inkilai šikšnosparniams daug sudėtingesni: sudėtingi brėžiniai, konstrukcija – kai kuriuose yra vidinės pertvaros, reikalingos ventiliacijos angos. Tenka gerai pasukti galvą, kol sugalvoji, kaip padaryti, kad ir šikšnosparniams patogu būtų, ir gamyba lengvesnė“, – pasakoja meistras.

Pirmieji vilniečiai, sumanę ant savo namo iškelti inkilus šikšnosparniams, – jauna Rokų šeima. Prisikviesti į savo namus šikšnosparnius juos įkvėpė vidurvasarį Verkių parke girdėtas Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos pasakojimas apie slaptingą skraidančių žinduolių gyvenimo būdą. Jauna šeima panoro suteikti galimybę savo mažoms dukrelėms iš arti stebėti naktinių skraiduolių gyvenimą.

„Šalia gyvenantys šikšnosparniai – labai gera ugdomoji priemonė vaikams ir mums. Norime darniai gyventi su gamta, vaikams ugdyti meilę gamtai. Šikšnosparnių nebijome, vakarais stebime raižančius temstantį dangų ir labai džiaugsimės, jei jiems bus gera pas mus. Smagu, kai gali kažkam padėti ir kartu sukuri sau galimybę stebėti gamtos gyvenimą“, – įspūdžiais dalijasi namo šeimininkė Giedrė. Ji įsitikinusi, kad inkilai modernaus namo nebjauroja, net priešingai – puošia.

„Jei inkiluose įsikurs šikšnosparnių veisimosi kolonija, vienu metu čia apsigyvens 40–80 jauniklius vedančių patelių. Jei šikšnosparniai čia apsistos tik migracijos metu, tuomet vienu metu čia bus 1–2 patinėliai, kurie vilios praskrendančias pateles. Dažniausiai tokiuose inkiluose apsistoja kurie nors iš mažiausių Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių: Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai mažyliai, šikšniukai nykštukai“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas R.Karpuška. Pasak jo, inkilus ant gyvenamųjų namų galima kelti ne tik norint prisivilioti šikšnosparnius, bet ir siekiant „išprašyti“ juos iš nepageidaujamų vietų pačiame pastate.

Dar daugiau dirbtinių slėptuvių šikšnosparniams rugpjūčio pabaigoje sukurta Verkių dvaro parke. Lietuvos gamtos fondas, palaikydamas informacinių technologijų sprendimų ir konsultacijų bendrovės „CSC Baltic“ iniciatyvą, numatė parke tinkamiausias inkilams vietas ir parengė inkilų brėžinius. Pagal juos buvo pagaminta devyniolika vienuolikos skirtingų modelių inkilų, iš kurių kiekviename gali dienoti nuo kelių iki kelių šimtų šikšnosparnių.

Rugpjūčio pabaigoje į Verkių dvaro parką susirinkę apie 20 bendrovės darbuotojų nešini inkilais ir kopėčiomis bei kita inkilų kėlimui reikalinga įranga leidosi nuo pagrindinių parko vartų senojo Verkių vandens malūno link. Pakeliui į šikšnosparnių dienojimui labiausiai tinkamus medžius firmos darbuotojai kėlė ir didelius daugiakamerius inkilus, kuriuose gali gyventi iki kelių šimtų šikšnosparniai, ir mažučius – šikšnosparniams individualistams. Smulkesni inkilai į medį buvo keliami po tris, kad šikšnosparniai turėtų galimybę patys pasirinkti labiausiai tinkantį pagal dienos oro sąlygas.

„Dideliame aukštyje kabindami inkilus gavome daug adrenalino, tačiau netrukome įgusti ir kojos nustojo linkti laviruojant ant kopėčių tokiame aukštyje, pasisėmėme gerų emocijų“, – įspūdžiais dalijasi bendrovės atstovas Jevgenijus Zubkovas. Darbuotis plaktuku penkių metrų aukštyje nepabūgo ir merginos – jos įkėlė trečdalį visų inkilų. Iš viso tą vakarą Verkių dvaro parke iškelti 7 daugiakameriai ir 12 vienakamerių inkilų.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas R.Karpuška pasakoja, kad iškeltuose inkiluose jau artimiausią pavasarį, o gal net šį rudenį apsistos Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai nykštukai, šikšniukai mažyliai, rudieji nakvišos ir dar keleto kitų rūšių šikšnosparniai, nes Verkių dvaro parkas yra šikšnosparnių mėgstama vieta: šalia esanti upė, tvenkiniai, seni lapuočiai medžiai, takeliai ir pievelės sukuria geras sąlygas maitintis. Tad čia jų gausu ne tik veisimosi, bet ir migracijos metu.

„CSC Baltic“ darbuotojai po renginio jau spėjo keletą kartų aplankyti Verkių parką ir su pasididžiavimu papasakoti draugams apie įkeltų inkilų ypatybes bei šikšnosparnių gyvenimo dėsnius. IT specialistai ne tik atliko naudingą darbą gamtai, tačiau ir tapo savotiškais „šikšnosparnių ambasadoriais“, savo pavyzdžiu bylojančiais, kad užuot nepelnytai bijojus, verčiau imtis globoti šiuos naktinius sutvėrimus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min