Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 4d. 13:58

Žiaurus elgesys su gyvūnais tampa nebevaldomas, gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi

Šeimininko sužalotas šuo Baksas
„Penktos kojos“ nuotr. / Šeimininko sužalotas šuo Baksas

Žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujiena Lietuvos visuomenėje, tačiau pastaruoju metu šie atvejai tampa tiesiog nebevaldomi. Vienų laikomi nepakeičiamais draugais ir pagalbininkais, dalies visuomenės gyvūnai nėra pripažįstami kaip pagarbos verta gyvybės forma.

Užtenka paminėti kelis atvejus, norint parodyti nežmogiškumo mąstą ir galimybes – sausio 27 d. Vaidotuose šuneliui perpjauta gerklė, vasario 14 d. Kalvarijoje kirviu kapota pusantrų metų mišrūnė kalytė, ją aštuonmečiui liepė kapoti girtas kaimietis, vasario 24 d. Plungėje skandintas šuo. Stebina ne tik nusikaltėlių elgesys, bet ir pareigūnų abejingumas. Pradėti ikiteisminiai tyrimai baigiasi arba nusikaltėlio nebaudžiamumu, arba minimaliomis baudomis, kurios nepriverčia nusikaltėlio susimastyti apie sukeltą skausmą ar blogį savyje. Nerimauti yra dėl ko, Plungės „skenduolio“ atveju šuo yra grąžintas savininkams, o gyvūnų gerovės organizacijos, aukodamos savo laiką ir lėšas, stengiasi gauti leidimą jį konfiskuoti ir rasti saugius namus.

Gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Lesė“, „Penkta koja“, „Rainiukas“, Gyvūnų globos fondas, „SOS gyvūnai“, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius, Panevėžio gyvūnų globos draugija, „Mindraja“, „Mažoji Liza“, Gyvūnų sterilizacijos fondas, „Naminukai“, Šiaulių gyvūnų globos namai, „Katino svajonė“, Mažeikių gyvūnų globos namai, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija bei „Padėk beglobiui“ vienijasi.

Kovoje prieš abejingumą, prieš pyktį, prieš neapykantą ir beširdiškumą. Nelaimių viešinimas ir kreipimasis nors ir duoda rezultatų, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises. Skriaudikų elgesys įrodo, kad žmogiškumas ir gėdos jausmas jiems nedaro įtakos, todėl siektina iš esmės peržiūrėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso straipsnius, reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sugriežtinant baudžiamąją atsakomybę ir padidinant administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios padarytam nusikaltimui.

Dažnas susirūpins, kad gyvūnų teisės bus ginamos labiau nei žmogaus, tačiau verta prisiminti, kad nubaustieji už gyvūnų skriaudimą dažniausiai vėliau padaro ar turi polinkį į kitus nusikaltimus, nukreiptus prieš silpnus ir negalinčius apsiginti.

Lietuva turi į ką lygiuotis

Šiuo metu Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo 100 iki 300 litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nepaisant nusikaltimų žiaurumo, laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda, o nusikaltėliai toliau skleidžia neapykantą gatvėse ir kelią pavojų ne tik gyvūnams, bet ir žmogui.

Įstatymų bazė ir teismų praktika rodo, kad gyvūnų teisės Lietuvoje yra ginamos silpnai, palyginus su kitomis išvysčiusiomis pasaulio valstybėmis.

Griežtesnių įstatymų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lenkijoje nuo 2012 sausio 1 d įsigaliojo gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais (35 str.): (1) laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (iki šiol buvo 1 metai), o ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų (iki šiol buvo iki 2 metų); (2) draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų; (3) gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusius su gyvūnais; (4) piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25–2 500 zlotų). Dar vienas pokytis, į kurį verta atkreipti dėmesį – visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiąjam, t. y. asmeniui, kurio gyvūnas nukentėjo nuo žiauraus elgesio ir kuris pats nenori ar negali dalyvauti teismo procese.

Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos tikisi būti išgirstos ne tik visuomenės, bet ir valdininkų, kurie gali inicijuoti pakeitimus. Diskusija ir nelaimių viešinimas yra būtini problemos sprendimo ir prevencijos elementai, bet ne mažiau svarbios yra griežtesnės bausmės, leidžiančios sutramdyti nusikaltėlius. Kaip manote, ar valdininkai pagaliau išgirs gyvūnų mylėtojus ir susirūpins esama situacija bei inicijuos pakeitimus?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min