Pasak A.Bachmano, žąsis, kurią jis pamatė greta žvyrkelio, atrodė pasiklydusi ir sutrikusi. Paukštis visiškai nebijojo žmogaus ir net, atrodė, mėgina bendrauti.
Taip pat skaitykite:
Pabūgęs, kad ant kelio vaikštinėjanti žąsis gali pakliūti po kokios nors mašinos ratais, Andre pakvietė ją sekti iš paskos ir sėdo į savo automobilį. Žąsis, lyg suprastų, ką jai sako žmogus, ėmė vytis automobilį. Iš pradžių bėgte, o po to skrisdama. Automobiliui sustojus, žąsis irgi tūpdavo ant žemės, pradėjus važiuoti, vėl imdavo skristi greta.
Netrumpa bendra kelionė baigėsi ežero pakrantėje. Pamačiusi vandenį žąsis pūkštelėjo į jį ir čia patenkinta pasiliko.
Vaizdo įrašą peržiūrėjo per du milijonus žmonių, o kai kurie A.Bachmaną ėmė vadinti geruoju samariečiu.
