Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nedraugiški gyvūnai

Gandras vaikų darželyje
15min.lt skaitytojos Andželikos P. nuotr. / Gandras vaikų darželyje
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Mes įpratę manyti, kad laukiniai gyvūnai, kitaip nei naminiai, yra baikštūs ir žmonių artyn neprisileidžia. Tačiau kartais savo elgesiu jie gerokai mus stebina ir net baugina.

Gyvūnai atakuoja

Neseniai per Lietuvos radiją viena radijo darbuotoja pasakojo, kaip ją, einančią į darbą, užpuolė varna. Laukinis paukštis elgėsi kaip pamišęs – neatsitraukė nuo moters tol, kol ji nepasiekė savo darbovietės, visą laiką mėgino snapu pataikyti į galvą ir net prakirto odą. Moteris turėjo kreiptis į medicinos darbuotojus, kad jai sutvarstytų žaizdelę. Toks netikėtas ir neįprastas paukščio elgesys įvarė daug siaubo.

Tačiau tai ne vienintelis žinomas paukščių atakos atvejis. Agresyvių paukščių aukomis yra tapęs ir ne vienas panevėžietis. Gyventojai skundėsi, kad vieno namo kieme žmones terorizavo dvi agresyvios varnos.

Viena gyventoja pasakojo, kad ją ir dukrą varna užpuolė rytą skubančias į darželį. Paukštis nagais perbrėžė mergaitei kaklą. Kitą kartą tame pačiame kieme varnos buvo sužalota pensininkė. Moteriai trijose vietose prakirstas pakaušis. Žmonės pasakojo matę, kaip varnos atakavo ir mamą su mažamečiu vaiku, ir dvi paaugles. Besigindamos nuo netikėto varnų antpuolio, mergaitės krito ant žemės.

Kai varna nei iš šio, nei iš to staiga ima pulti žmones, galima įtarti, kad šitaip ji gina savo jauniklį, kuris, šiuo metų laiku visiškai tikėtina, gali būti iškritęs iš lizdo ir yra kažkur netoliese.Pajūrio poilsiautojus ne juokais gąsdino žuvėdros. Ant molo akmenų įsitaisiusi su ausinuku mergina netikėtai pajuto, kad yra stebima. Iš viršaus į ją žvelgė žuvėdra. Tokia akistata poilsiautoją privertė sunerimti, ir ji nutarė trauktis iš tos vietos. Pradėjusią bėgti smulkaus sudėjimo merginą žuvėdra sekė iš paskos. Mosuodamas sparnais paukštis lietė jos plaukus. Išsigandusi mergina rankomis užsidengė galvą, tačiau paukštis nuo jos nesitraukė, snapu iki kraujo prakirto ranką. Poilsiautoja tikino, kad ji ne vienintelė nukentėjo nuo agresyvių žuvėdrų.

Drąsuolis gandras

Neseniai Šiluvos miestelyje teko regėti tokį vaizdelį. Šalia šventoriaus, kur dažnai praeina nemažai žmonių, lyg niekur nieko vaikštinėjo gandras. Praeiviai jo nė kiek netrikdė. Netgi priešingai – kai kuriuos žmones jis taikydavosi pagnaibyti savo ilgu raudonu snapu. Kaip šis gandras atsirado žmonių susibūrimo vietoje ir kodėl laukinis paukštis jų nė kiek nesibaimina?

Šiluviškis Alvydas Adomavičius pasakojo, kad šį paukštį jis rado gruodžio pradžioje važiuodamas automobiliu. Gandras ėjo pakele. Vyriškis sustojo. Tačiau ilgakojis nuo jo nebėgo, nes negalėjo paskristi – jo sparnas buvo sužeistas. Tuomet Alvydas „susipakavo“ šį pakeleivį į savo automobilį ir parsivežė namo. Parišo paukščiui sparną ir uždarė savo tvarte. Per žiemą jį maitino mėsa tikėdamasis, kad paukštis pasveiks ir pavasarį jį galės išleisti į laisvę. Tačiau, didelei geradario nuostabai, gandras nė nemanė palikti savo naujųjų namų ir skubėti pas savo gentainius. Jis išeidavo į lauką, pavaikštinėdavo, nuskrisdavo kur nors tolėliau, tačiau visuomet sugrįždavo. Dabar jis visai nesibaimina žmonių, o šeimininko pašauktas „guži, guži...“ visuomet prisistato.

Žmones stebina ir gąsdina ne tik laukiniai paukščiai, bet ir gyvūnai. Antai vienas internautas taip aprašė savo netikėtą akistatą su lape: „Viena gana agresyviai nusiteikusi lapė ėmė mane persekioti ir tiesiog ignoravo mano judesius ir šūkavimą, bandant ją nuvyti. Nenorėdamas veltis į fizinę konfrontaciją, nusprendžiau bėgti. Lapė ėmė mane vytis. Laimė, prie netoliese esančio namo sėdėjęs pilietis, pasidomėjęs, kodėl bėgu, nusprendė pagelbėti ir, drąsiai priėjęs prie laputės, spyrė jai į galvą. Lapė iškart nudūmė.“

Kauno pakraštyje kiaunė užpuolė iš žvejybos grįžtančius šešis vyrus. Vienas pasprukti nespėjęs vyriškis atsidūrė ligoninėje. Ne kartą žmonės buvo išgąsdinti ir užpulti šeškų, usūrinių šunų (mangutų) ar net stambesnių kanopinių žvėrių.

Ginasi nuo pavojaus

Kodėl baikštūs laukiniai paukščiai ir gyvūnai staiga pakeičia savo įprastą elgseną ir ima puldinėti žmones, paklausėme Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio.

Užpuolus paukščiams labiausiai reikėtų saugoti savo galvą, kur sparnuočiai pirmiausia taikosi, ir bandyti paukštį nuvyti.„Vienareikšmiškai atsakyti, kodėl taip nutinka, yra gana sudėtinga. Tačiau reikia atsiminti, kad varna – vienas iš gudriausių paukščių, aiškiai juntantis ir reiškiantis savo simpatijas bei antipatijas. Mieste gyvenančios varnos visai kitokios negu lakstančios laukuose. Urbanizuoti paukščiai yra pripratę prie žmonių ir jų nebijo. Kai varna nei iš šio, nei iš to staiga ima pulti žmones, galima įtarti, kad šitaip ji gina savo jauniklį, kuris, šiuo metų laiku visiškai tikėtina, gali būti iškritęs iš lizdo ir yra kažkur netoliese. Taip varnos gina savo jauniklius nuo tariamų pavojų.

Gali būti, kad varniukų ramybę sauganti varna toje teritorijoje puola ne visus praeivius, o tik tuos, kurie kelia jai antipatiją. Pasirinkimo kriterijai tik jai vienai žinomi – pavyzdžiui, tam tikra aprangos spalva ar žmogaus ūgis. Prof. T.Ivanauskas buvo aprašęs atvejį apie gervę, kuri puldavo tik moteris.“

Rezervato vadovas pastebėjo, kad, puldami, paukščiai visuomet stengiasi kirsti į pakaušį. „Kai buvau mokinys ir mes eidavome tikrinti stebimų pelėdų inkilus, mano paties pakaušis buvo sukruvintas. Tad vėliau teko lipti į medžius užsidėjus kepurę“, – prisiminė ornitologas.

A.Pranaitis sakė, kad ne tik varnos puola žmones. Tai daryti mėgsta ir žuvėdros, o, pavyzdžiui, strazdai žmones atakuoja kitaip – juos apdergia išmatomis, kurias būna sunku nuplauti. Taip savo jauniklius bei teritorijas gina ir kirai.

Prijaukinti paukščiai dar arčiau prisileidžia žmones. Tačiau tai nereiškia, kad jie nepabandys savo snapu pabaksnoti ten, kur nereikia. Atrodytų, prijaukintas ir taikus sparnuotis gali netikėtai sumąstyti, kad jam kilo pavojus, ir iš visų jėgų kirsti snapu.

Pavojingos gražuolės

Yra dar viena rūšis paukščių, nuo kurių gali nukentėti poilsiautojai vasarą. Tai mūsų gražuolės gulbės. Savo šeimą gulbinai labai saugo, net ir tada, kai ežeruose ar kituose tvenkiniuose išpaikinti paukščiai prašo iš poilsiautojų maisto. Gulbės – stiprūs paukščiai, o gulbinai, ne tiek žnybdami, kiek mušdami sparnais, gali stipriai apkulti. Mėlynių tada neišvengsi. Beje, specialioje literatūroje gulbės nebylės yra įrašytos šalia stručių kazuarų, nuo kurių atakų yra užfiksuota žmogaus mirtis: gulbinas užpuolė plaukiantį žmogų, sparnu pataikė į smilkinį, nuo ko žmogus paskendo.

„Prijaukintų gyvūnų elgesys gali būti sunkiai nuspėjamas ir pridaryti nemažai bėdų. Ypač netikėtas gali pasirodyti prijaukintų stirniukų elgesys. Jeigu žmonės juos užaugino tvarte, dar nereiškia, kad visą gyvenimą jie meiliai glaustysis prie šeimininkų. Užaugus ragams, toks gyvūnas pradės badytis“, – teigė gamtos žinovas.

Žvėrys, kaip ir paukščiai, žmones puola tik patys gindamiesi nuo pavojaus arba įtarę, kad pavojus gresia jų jaunikliams. Gyvūnai tampa agresyvesni ir rujos metu.

Kaip apsiginti?

Kaip elgtis, kai užpuola gyvūnai? A.Pranaitis aiškino, kad svarbiausia nepasimesti ir bandyti blaiviai įvertinti situaciją. Kartais netikėti susidūrimai su laukiniais gyvūnais būna pernelyg dramatizuojami, ir ne tiek pavojus, kiek netikėtumas ar baimė tampa svarbiausiu akistatos veiksniu.

Patekus į netikėtą situaciją, kartais tiesiog pakaktų ramiai pasitraukti iš tos vietos. Užpuolus paukščiams labiausiai reikėtų saugoti savo galvą, kur sparnuočiai pirmiausia taikosi, ir bandyti paukštį nuvyti. Jeigu vis dėlto paukštis savo snapu prakirto odą, dėl to nereikėtų panikuoti, tačiau dezinfekuoti žaizdelę būtų pravartu.

Kur kas daugiau rizikos kelia agresyvūs laukiniai gyvūnai, mat jie gali būti užsikrėtę pasiutlige. Didžiausi šios ligos nešiotojai yra graužikai ir plėšrieji gyvūnai, ypač lapės ir mangutai. Tačiau pastarieji žmones puola retai, bet gali apkrėsti kaimo šunis, naminius gyvulius. Pasiutlige sergančio gyvūno simptomus pastebėti nesunku – gyvūnas atrodo tarsi apdujęs ir nesiorientuojantis aplinkoje. Šiuo atveju būtinai reikėtų kreiptis į medikus.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min