TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Padėkite gulbėms išgyventi žiemą

Žiemojančioms gulbėms kartais gali apšalti ledu antsnapis, bet dėl to jos vis tiek gali sėkmingai maitintis ir ieškoti pašaro.
Juliaus Morkūno nuotr. / Žiemojančioms gulbėms kartais gali apšalti ledu antsnapis, bet dėl to jos vis tiek gali sėkmingai maitintis ir ieškoti pašaro.
Šaltinis: 15min
0
A A

Dar 1936 T.Ivanauskas savo knygoje „Lietuvos paukščiai“ rašė: “Gulbė nebylė nėra linkusi keliauti, ir rudenį užtraukia savo kelionės pradžią, kiek tik gali. Kol tik yra neužšalęs vanduo, gulbės ir laikosi jame iki paskutinės dienos, todėl ir mūsų krašte neretai pamatysi jų žiemą. Tuo nenoru keliauti jos kartais užtraukia sau pavojų, nes, staiga užėjus dideliems šalčiams, jos neberanda maisto ir vargingai miršta badu.“

Jau tais laikais, kai gulbių niekas nelesindavo, jos nebuvo iš tų paukščių kurios turėjo stiprų migracijos instinktą, o gal stipresnį prisirišimą prie gimtųjų vietų, nei migracijos: gulbės nebylės dažnai savo žiemojimo vietas pasirenka kuo arčiau gimtųjų tvenkinių. Ypač, jei jos dar buvo vasara lesintos, tuomet jos iš viso nebenori migruoti, ir laukia lesintojų ant ežero, net jam pasidengus ledu.

Juliaus Morkūno nuotr./Žiemojančios gulbės
Žiemojančios gulbės

Vasarą lesindami gulbių šeimyną su jaunikliais, žmonės padaro „meškos paslaugą“, suaugusieji paukščiai išmoko savo jauniklius lesti žmonių duodamas gardėsius. Gulbių jaunikliai su tėvais išlieka iki kitų metų pavasario, kol ateina laikas perėti naują vadą. Todėl jaunikliai grįžta į savo pirmą žiemojimo vietą, kur juos buvo nuvedę tėvai, tą patį maršrutą daugelis jauniklių pasirinks ir kitąmet. Todėl vasarą lesinti vandens paukščių nepatartina, ypač tuomet, jei nėra kur jiems saugiai be žmonių pagalbos peržiemoti.

Bet atėjus žiemai ir paspaudus šaltukui, ledu pasidengia visi ramesni ežerai ir lėtesnės tėkmės upės. Tada gulbės netekusios vietos prasimaitinimui susirenka į jau pasirinktas žiemojimo vietas. Lietuvoje gulbės nebylės dažniausiai susirenka į kelias stambesnes žiemojimo vietas – vien tik Kaune, nuo HES iki Neries santakos, kasmet žiemoja ne mažiau kaip 300 gulbių nebylių.

Juliaus Morkūno nuotr./Žiemojančios gulbės
Žiemojančios gulbės

Nemažai gulbių žiemodavo ir Drūkšiuose. Tačiau uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pirma kartą po 20 metų pradėjo užšalinėti ir Drūkšių ežeras. Iki tol jame žiemojusios gulbės nebylės vis dar nepalieka savo įprastinės žiemojimo vietos ir laukia kol ledas nutirps. Tačiau gulbės jau nebegalės žiemot šioje vietoje taip kaip darė ligi šiol. Kol dar yra atviro vandens ploto, gulbės nesitrauks ir kantriai lūkuriuos. Tačiau jei properša mažės, dalis paukščių išskris, tačiau ne visi – dalis ir toliau lūkuriuos persikėlusios ant ledo.

Latvijoje panašiomis sąlygomis iš bado nugaišo 19 gulbių nebylių. Situacija buvo panaši – užšalus ežerui ant ledo liko stoviniuoti apie 40 gulbių. Dalis jų išskrido, bet kitos liko, nerasdamos maisto pamažu silpo. Ir tik keletui iš jų nugaišus, buvo pradėta ieškoti galimybių likusius gyvus paukščius perkelti į kitą, neužšalusį vandens telkinį.

Kad mūsų šalyje nepasikartotų toks pat tragiškas gulbių likimas kaip Latvijoje, Lietuvos ornitologų draugijos nariai kasdien seka paukščių situaciją ne tik Drūkšių ežere, bet ir kituose neužšalusiuose vandens telkiniuose.

Juliaus Morkūno nuotr./Žiemojančios gulbės
Žiemojančios gulbės

Kviečiame prisijungti ir visus Lietuvos žmones – nelikite abejingi, atraskite laiko palesinti žiemoti pasilikusius paukščius!

Reguliarus gulbių lesinimas žiemavietėse padėtų šiems paukščiams saugiai ir sočiai peržiemoti. Patartina lesinti įvairiais grūdais, javų dribsniais, kruopomis, baltos duonos, batono gaminiais. Gulbės gerai lesa ir tarkuotas morkas, bulves, raudonuosius burokėlius, kopūstus sumaišytus su grūdais. Tokį pašarą galima berti netoli vandens – gulbės ir antys tokį pašarą lengvai pasieks. Žiemojančioms gulbėms kartais gali apšalti ledu antsnapis, bet dėl to jos vis tiek gali sėkmingai maitintis ir ieškoti pašaro. Ledu pasidengia tik antsnapis, o posnapis visada lieka laisvas ir judrus. Tokioms gulbėms pagalbos nereikia, o ledo sluoksnelį nuo snapo galima nuimti lesinant paukščius iš rankų – suėmus gulbei už snapo pirštais kai ji ima pašarą iš rankų ledas nesunkiai nubyra.

Jei pastebėjote įšalusius vandens paukščius, praneškite apie tai Gyvūnų globėjų asociacijos atstovams tel. 8 686 44 828 (šiuo telefonu galima skambinti bet kuriuo paros metu) arba 8 655 70058. Su šia organizacija Aplinkos ministerija yra pasirašiusi sutartį dėl laukinių gyvūnų globos priemonių, todėl specialistai patars, kaip elgtis su rastu sužeistu laukiniu gyvūnu, o jeigu reikės pagalbos – atvykę paims šį gyvūną ir juo pasirūpins. Gyvūnų globėjų asociacija turi padalinių atskiruose šalies regionuose.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Gulbė
Parašykite atsiliepimą apie 15min