Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 17d. 21:01

Selemonas Paltanavičius: Kitoks paukščių pavasaris

Paukščių pavasaris
Selemono Paltanavičiaus nuotr. / Paukščių pavasaris

Šis pavasaris – jau pačiame gražume, o jo staigų proveržį pažymės Velykos. Žinoma, mes kaip visada kuo nors nepatenkinti – sakytum, kad net ir žinodami, kaip tvarkytis pavasariui, galėtume ką nors padaryti. Mes esame stebėtojai, ir tai paprastai – ne patys akyliausi. Tiesa, kai ko tiesiog neįmanoma nepamatyti ir neišgirsti. Ypač paukščių, kurie yra bene pastebimiausia gamtos dalis ir mūsų manymu – pati gyviausia.

Šis paukščių pavasaris yra kitoks. Klausite – kaip suprasti tą jo išskirtinumą? Labai paprastai: dviejų vienodų pavasarių nebūna, o šiemet gamta lėmė, kad laukuose ir net Nemuno deltoje beregint išseko, išdžiuvo visos balos, daugelis vandens paukščių vos pasirodę pas mus pasitraukė šiaurėn. Žinant, kad pakeliui juos visur aktyviai medžios, truputį neramu.

Dabar net sunku įsivaizduoti, kad kai kurie paukščiai pas mus jau pora mėnesių. Tai ne tik pempės ar vieversiai, bet ir gervės, pilkosios žąsys, juodieji strazdai. Po jų iš karto grįžo lygutės (miškiniai vieversiai), brastiniai tilvikai, amaliniai strazdai. Labai anksti šiemet pasirodė kikiliai. Dabar, vakarų Lietuvoje ir Suvalkijoje jau sprogstant ievoms, skleidžiantis kitų medžių lapeliams ir pradedant žaliuoti pievoms, grįžta devynbalsės, žiogeliai. Tik dienos kitos bereikia iki pirmųjų kregždžių ir gegučių.

O kuo šis pavasaris kitoks? Visų pirma, jį galima vadinti „kikilių pavasariu“ – sunku prisiminti kitą pavasario metą, kai jų pulkai yra tokie skaitlingi. Laukuose, pamiškėse štai jau porą savaičių kikilių pulkus galima stebėti visur. Peršasi mintis – gal ten Pietų Europoje jų sunaikino mažiau? Gal įvyko stebuklas? Šiaip kikiliai yra aktyviai medžiojami, naikinami, suvalgomi. Jei taip nutiktų, pamatytume, kiek iš tikro gamtoje gali būti ne tik kikilių, bet ir vieversių, strazdų, kitų paukščių.

Kad paukščių apsauga labai svarbi jų žiemavietėse (ne tik perėjimo vietose), puikiai iliustruoja gervės pavyzdys. Kai ši rūšis nustojo žiemojusi šiaurės Afrikoje ir savo žiemavietes „perkėlė“ į Prancūziją, o paskutiniais dešimtmečiais – net į Vokietiją, jų populiacijos ženkliai išaugo. Beje, dabar galima stebėti įdomų reiškinį, tikriau – ženklą, rodantį, kuo gyvena gervių poros. Jeigu per dienas matote vaikštančias dvi gerves, joms kažkas nepavyko – gali būti, kad jų dėtis sunaikino lapės ar krankliai. Tai visai įmanoma, nes balos (jų vidury paprastai būna lizdas) nuseko ir lapės, mangutai lizdus pasiekia be vargo. Jeigu matote lesinėjančias pavienes gerves, viskas gerai – vienas lesa, kitas peri...

Šiemet pavasariop iš netolimų žiemaviečių Europoje sugrįžo labai daug zylių, tokio jų grįžimo jau seniai neteko matyti. Dabar lieka laukti tolimųjų migrantų, kurie visą žiemą praleido Afrikoje ir turėjo praskristi kraštus, kur paukščiai naikinami ypač žiauriai. Net ir tos rūšys, kurios nevalgomos... Net mūsų gandrai... Ką daryti, kaip apsaugoti paukščius? Kaip sustabdyti beprotišką paukščių naikinimą, kurio nei mastai žinomi, nei prasmė aiški? Tačiau tai yra tik vienintelė priemonė savo ateities kartoms išsaugoti kregždes, volunges, kukučius ir net gegutes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min