Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kūčių vakarienės biudžetas: ar skanu yra brangu?

Šeimos Kūčių stalas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Šeimos Kūčių stalas
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Metų pabaigos šventės – finansiškai skausmingas metas ne vien tiems, kurie nuolat veržiasi diržus. Tradicinės vaišės, papuošta eglė ar jos šaka, bent simbolinės dovanos artimiesiems piniginę gali palengvinti ne viena dešimtimi ar net šimtais litų. Savaitraštis „15min“ skaičiuoja, kiek šiemet teks skirti kukliai Kūčių vakarienei.

Pigesni pakaitalai

Kas penktas žmogus Lietuvoje gyvena ant skurdo ribos. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet galės skirti tik iki 200 Lt.

Daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet išleis mažiau nei 200 Lt

Savaitraštis „15min“ pabandė paskaičiuoti, kiek keturių asmenų šeimai kainuotų kukli Kūčių vakarienė. Į meniu įtraukėme lietuvių mėgstamus ir tradicinius patiekalus, kuriems pakanka nebrangių produktų: silkę su svogūnais, burokėlių, baltą ir troškintų kopūstų mišraines, barščius, pyragaičius su kopūstų įdaru, pupelių paštetą, grucę – perlinių kruopų košę su aguonomis ir medumi, kūčiukus su aguonpieniu, kisielių, obuolius. Ant stalo reikia ir kalėdaičių, bet jų reikia keliauti į bažnyčią.

Šiems patiekalams pagaminti reikia silkės, žirnelių, raugintų agurkų ir kopūstų, morkų, burokėlių, bulvių, svogūnų, pieno, sviesto, perlinių kruopų, pupelių, miltų, kiaušinių, cukraus, mielių, krakmolo, spanguolių, medaus, aguonų, kmynų, linų sėmenų. Taip pat – druskos, kitų prieskonių, aliejaus, pomidorų padažo, vandens, kurių ir šiaip galima rasti kone kiekvienuose namuose.

Parduotuvėje dairėmės pigesnių prekių. Pasirinkimas šiais laikais nemažas ir to paties skirtingų gamintojų produkto kainos gali skirtis net kelis kartus. Kai kuriems produktams radome pakaitalų. Pavyzdžiui, vietoj troškintų kopūstų mišrainei reikalingų džiovintų grybų, kurių saujelė kainuoja bent kelis litus (o baravykai – ir daugiau) pasirinkome grybų sultinį.

Keletą litų pavyko sutaupyti ir dėl to, jog kai kuriems produktams buvo taikomos nuolaidos.

Eglės Digrytės nuotr./Dovanos, kurias lietuviai žada dovanoti šiemet
Eglės Digrytės nuotr./Dovanos, kurias lietuviai žada dovanoti šiemet

Sąskaita už pirkinius kukliai Kūčių vakarienei siekė bemaž 72 litus. Ši suma – apytikslė, mat išlaidos taip pat priklauso nuo valgytojų skonio ir apetito, dar neįtraukta papuoštos eglutės ar eglišakio, stalo dekoracijų, jei šeimininkė galvoja ir apie jas, kaina. Kainą gali išauginti tikri grybai, papildomas žuvies patiekalas ar kiti populiarūs patiekalai.

Bet taupios šeimininkės gali išsisukti ir pigiau, pavyzdžiui, vietoj pirktų naudodamos savo konservuotas daržoves ir rinktus grybus, iš kaimo parsivežtus obuolius ir daržoves, pačios išsikepdamos kūčiukų. Galima atsisakyti tokių produktų kaip medus ar šaldytos spanguolės – jie mūsų vežimėlyje buvo brangiausi (kainavo atitinkamai 7,99 Lt ir 7,29 Lt).

Nemažai teks pakloti ir už silkę (400 g indelis – 6,99 Lt) bei dešimties kiaušinių dėžutę (5,99 Lt), nors jo minėtiems patiekalams reikia tik vieno. Kiti produktai kainuoja po porą trejetą litų ar dar mažiau: kilogramas miltų – 2,55 Lt, cukraus – 3,99 Lt, morkų – 1,19 Lt, obuolių – 1,99 Lt, svogūnų – 1,09 Lt, maišelis pupelių – 2,99 Lt, indelis žirnelių ir maišelis raugintų agurkų – po 2,99 Lt, kelios bulvės – 0,47 Lt, pora žalių ir trys pakeliai virtų burokėlių – kiek daugiau nei 4 Lt, maišelis raugintų kopūstų ir perlinių kruopų – po 1,29 Lt, sviesto pakelis – 2,79 Lt, pusė litrio pieno – 1,39 Lt, duonos kepalas – 1,22 Lt, pora stiklinių aguonų – 3,90 Lt, maišelis kūčiukų – 1,49 Lt, mielės, kmynai, sėmenys ir grybų sultinys – dar beveik 5 Lt.

Nepasiturinčioms šeimoms prieš didžiąsias metų šventes išties tenka pasukti galvą, mat laukia ne tik Kūčių vakarienė, bet ir dvi Kalėdų dienos, o po savaitės – ir Naujųjų sutiktuvės. Minėtų produktų už 72 litus pakaktų tik Kūčioms.

Tradiciniai valgiai – pigesni

Troškintų kopūstų mišrainė ar perlinių kruopų košė šiandien vargu ar populiarios. Tačiau šie patiekalai yra ne tik tradiciniai, bet ir gerokai paprastesni bei pigesni nei tie, kurių receptais dalijasi šiuolaikinės šeimininkės, – salotos su ožkos sūriu ar pyragas su migdolais.

Internete galima rasti patiekalų, kurie per Kūčias skanauti anksčiau, receptų. Žemaičiai ruošdavo troškinius su pupomis ir žirniais, kanapių valgius, sėmenis su druska, ant žarijų kepdavo silkes, rašoma portale sveikaszmogus.lt. Tradicinis jų Kūčių patiekalas buvo kiunkė – bulvių ir pupų košė, valgoma su raugintais agurkais ar troškintais kopūstais, o gėrimas – duonos plutelių, kmynų ar obuolių gira, burokėlių kisielius.

Gražina Kadžytė: „Žmonės neturėtų sureikšminti vakarienės, daug svarbiau, kas į ją įdedama.“

Aukštaičiai gamino skrylius iš miltų ir vandens, kuriuos dažė į medų ar aguonpienį, virtinius su grybų, daržovių ar kruopų įdaru, virdavo kviečius, grūdų mišinius, blynus, grūdų kepsnelius su padažais, žuvies sūrį. Karštas aukštaitiškas Kūčių patiekalas – virtiniai su raugintų kopūstų įdaru.

Tradiciniai dzūkų patiekalai, – silkė su baravykais, pyragėliai ar troškinti kopūstai su grybais, kepta ropė, grybų užkandos ir sriubos, grybų sūris. Seniau dzūkai augino grikius, todėl kepdavo saldžią grikinę babką ant kopūsto lapo.

Suvalkiečiai gamino barščius su auselėmis, patiekalus iš obuolių, žirnių ir pupų, virtą lyną su obuoliais, ruginių miltų meduolius, avižų kisielių, o kvapnią ruginę duoną kepdavo ant klevo, ajero ar kopūstų lapų.

Kūčių vakarienės simbolika

Nuo seno ant Kūčių stalo reikia patiekti 12 valgių – tiek metai turi mėnesių ir tiek apaštalų su Kristumi sėdo Paskutinės vakarienės. Būtina bent po kąsnį ar šaukštą paragauti visko, kitaip gali nesulaukti kitų Kūčių arba metai nebus sotūs ir turtingi. Vakarienė pradedama kalėdaičių laužymu – reikia atlaužti kuo didesnį gabaliuką, kad ateinantys metai nebūtų prasti. Kūčių patiekalai gaminami namuose, stengiantis kuo mažiau naudoti mechanines priemones, kepti ar virti.

Simbolinę reikšmę turi ir daugelis tradicinių patiekalų. Kūčia – daiginti grūdai, žirniai, pupos, sumaišyti su medumi saldintu vandeniu, – buvo skirta protėvių vėlėms, joms ir derliaus dievams aukodavo pirmus kąsnius. Dievams bei gamtos stichijoms aukotas ir avižų kisielius. Javai, žirniai ir pupos turėjo atnešti derlingus metus, o medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

Obuoliai ir žirniai primena Adomo ir Ievos išvarymą iš rojaus, pastarieji dar simbolizuoja Marijos ašaras. Miltiniai papločiai, apvalūs ragaišiai reiškė saulę, o duona – stiprybę, protą, susivaldymą, ištikimybę, gerumą, nuolankumą. Kūčiukai yra miniatiūriniai duonos kepaliukai.

Seniau lietuviai per saulėgrįžos šventę skanaudavo mėsos, bet, plintant katalikybei, ją pakeitė žuvis ir silkė, tinkamesnės pasninkui ir primenančios apaštalus – žvejus bei stebuklą, kai Jėzus Kristus minią žmonių pamaitino dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos. Kaimuose net buvo juokaujama, jog kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais metais apsės utėlės.

Svarbu ne ką, o kaip valgome

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Gražina Kadžytė
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Gražina Kadžytė

Gražina Kadžytė, etnologė:

„Žmonės, kurie Kūčių vakarienę planuoja pinigais, jos neturės, nes nelieka paties svarbiausio  švento vakaro prasmės: visų metų apmąstymo, šeimos susitaikymo su artimaisiais ir pasauliu, santarvės. Nelieka Kūčių vakarienės, skirtingos nuo hedonistinės, prabangios visuomenės įsivaizdavimo. Nesvarbu, ar dvylika, ar septyni valgiai bus ant stalo. Yra liudijimų iš lagerių, tremties, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų – užteko pasidalintos  duonos ir iš šulinio pasemto vandens. XIX a. etnografai rašė: vakarienę sudarydavo baršteliai, virta žuvis ar grybai, o baigiama kūčiukais, užpiltais saldintu vandeniu. Žmonės neturėtų sureikšminti vakarienės, daug svarbiau, kas į ją įdedama.“

Vaišėms – iki 200 Lt

Daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet išleis mažiau nei 200 Lt, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto tyrimas. Tiesa, šeimų, kurios tam galės skirti iki pusės šios sumos, palyginti su praėjusiais metais sumažėjo iki 22,5 proc. (pernai – 26,2 proc.). Dauguma 30,3 proc. (34,1 proc.) planuoja 101–200 Lt išlaidas.

Užtat gyventojų dalis, išleisianti per 300 Lt, išaugo nuo 13 proc. iki 20 proc. Instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, gausesnes vaišes lemia mažesnis nedarbas, ūgtelėjusios pensijos ir kitos pajamos.

Šventinės vakarienės ar pietų visai neplanuoja 6,1 proc. (6,4 proc.) gyventojų. Taip dažniausiai elgsis tie, kurių pajamos viršija 1500 Lt – kas dešimtas arba dukart daugiau nei pernai. Jauni ir daugiau uždirbantys didmiesčių gyventojai šventėms yra linkę keliauti pas tėvus ar senelius, todėl vaišėmis patys nesirūpina. Kiti, turėdami finansinių galimybių, švęsti vyksta į užsienį.

Stebuklų ir pranašysčių metas

Kūčios – viena iš nedaugelio švenčių, kurias lietuviai sutinka laikydamiesi senų papročių. Šis vakaras – tradicijų, burtų ir stebuklų metas, santarvės, išsivadavimo iš tamsos diena. Jis surenka visą šeimą, nepamirštami ir mirę, išvykę, sunkiai sergantys artimieji, kuriems padedama po lėkštelę.

Nuo seno buvo stengiamasi iki Kūčių grąžinti skolas, pabaigti svarbius darbus, užglaistyti visus per metus kilusius nesutarimus. Tą dieną priimtina dirbti tik būtinus darbus (gaminti maistą, šerti gyvulius). Tačiau reikia išvalyti namus, pervilkti patalynę, išsimaudyti, persirengti švariais drabužiais.

Ruošiant stalą, po balta staltiese būdavo plonu sluoksniu paskirstomas glėbelis smulkaus šieno. Kūčių vakarienė prasidėdavo įsižiebus Vakarinei žvaigždei, o jei dangų dengdavo debesys – šeimininkui pakvietus.

Pavalgius niekas neskubėdavo skirstytis – esą, kas pirmas atsikels kam nors nebaigus valgyti, pirmas ir mirs. Dar sėdėdami prie stalo lietuviai mėgdavo burtis. Paprasčiausias burtas – traukti šieną ir spėti gyvenimo trukmę: ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą.

Per Kūčias ypač buvo mėgstami vedybų būrimai. Jei mergina į glėbį vienu ypu paimdavo porinį skaičių malkų arba apglėbdavo porinį skaičių tvoros statinių, laukdavo vestuvių. Vaikinams reikėdavo naktį žiūrėti į veidrodį – vestuves reiškė netikėtai praslinkęs merginos siluetas, o karstas pranašavo mirtį.

Buvo tikima, kad Kūčių naktį prabyla ir ateitį pranašauja naminiai gyvuliai bei bitės, tačiau išgirsti juos pavojinga. Vidurnaktį vanduo šuliniuose sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis.

Kalėdų Senelis, dovanos ir blizgučiais apkarstyta eglutė Lietuvoje net prieš šimtmetį buvo neįprastas dalykas. Seniau lietuvių Kalėda namus lankydavo tarpušvenčiu iki Naujųjų. Dovanas vaikai turėdavo „užsidirbti“ eilėraščiu, daina ar šokiu. Eglės šakomis būdavo puošiamos tik namų durys iš lauko pusės.

Kalėdų dovanos: ko norime ir ką dovanosime?

Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Penktadalis namų ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300 Lt ir daugiau.

Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir parfumerijos gaminius, nors patys norėtų gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

Palyginti su 2011 metais, dovanoms ir sveikinimams šiemet ketinama skirti didesnes sumas: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų, nurodžiusių mažiausią – iki 100 Lt – sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis daugiau nei 300 Lt.

Kartu su pasiryžusiais per šventes didinti vartojimą šiemet išaugo dalis gyventojų, kurie planuoja neišlaidauti. Beveik 18 proc. namų ūkių, gyvenančių mažesniuose miestuose ir rajonų centruose, nepirks ir nedovanos dovanų.

Labiausiai po egle lietuviai trokšta rasti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pinigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9 proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pradžiugintų jaunesnius – 18–25 metų – respondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai džiaugtųsi knyga.

Atvirkštinė situacija pastebima, analizuojant gyventojų planuojamas pirkti dovanas. Vyresni respondentai linkę dovanoti grynuosius pinigus, jaunesni – knygas. Tačiau populiariausios dovanos, kurios šiemet bus slepiamos po eglute, yra kosmetika ir parfumerija, dovanų čekis bei valgomos dovanos ir gėrimai. 18 proc. apklaustųjų nurodė ketinantys dovanoti juvelyrinius dirbinius ir aksesuarus, 15 proc. – grynuosius pinigus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min