Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kūčių stalas šiemet bus gausesnis, o dovanos – kuklesnės nei pernai

Viena populiariausių apsipirkimo vietų Londone - Regento gatvė sausakimša kalėdinių dovanų ieškotojų.
„Scanpix“ nuotr. / Viena populiariausių apsipirkimo vietų Londone - Regento gatvė sausakimša kalėdinių dovanų ieškotojų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet išleis iki 200 Lt. Kas antras dar nepradėjo nei rūpintis dovanomis, nei kaupti joms lėšas, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto tyrimas. Tiesa, ekspertai pastebi, kad mažėja žmonių, kurių šeimos galės pasiruošti šventinį stalą vos už 100 Lt, ir daugėja tų, kurie tam išleis iki trijų kartų daugiau. Prie gausesnio vaišių stalo dažniau sustreikuoja skrandžiai – per didžiąsias šventes šokteli virškinimą pagerinančių vaistų paklausa.

Gyventojų finansinės elgsenos per didžiąsias metų šventes tyrimo rezultatai atskleidė, kad jie linkę daugiau išleisti maistui, nei dovanoms. Iki 100 Lt šventiniam stalui šiemet skirs 22,5 proc. namų ūkių (pernai tokių buvo 26,2 proc.). Dauguma 30,3 proc. (34,1 proc.) planuoja 101–200 Lt išlaidas.

201–300 Lt maistui skirs 20,4 proc. (19,7 proc.), 301–400 Lt – 13,1 proc. (9,2 proc.), 401–500 Lt – vos 5,2 proc. (3,3 proc.). Daugiau nei 500 Lt šventiniam stalui skirs 1,9 proc. apklaustųjų (0,8 proc.). Šventinės vakarienės ar pietų visai neplanuoja 6,1 proc. (6,4 proc.) gyventojų. Beje, taip dažniausiai ketina elgtis tie, kurių pajamos viršija 1500 Lt – kas dešimtas arba dukart daugiau nei pernai. Iš gaunančiųjų mažiau nei 500 Lt taip elgsis 4,6 proc. (pernai – 7,2 proc.). 

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Odeta Bložienė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Odeta Bložienė

Instituto vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad mažėja kukliausias šventes ruošiančių namų ūkių ir daugėja tų, kurie maistui pasiryžę skirti iki 300 Lt. Tokius pokyčius esą lemia mažėjantis nedarbas, ūgtelėjusios pensijos.

Kartu ekspertai išsiaiškino, kad Kalėdos ateina vis vėliau. „Labai gaila, bet dauguma šventėms nesiruošia ir tuo susirūpina tik paskutiniu momentu, – teigė O.Bložienė. – Toks neatsakingumas verčia gyventojus kažko atsisakyti, varžyti poreikius.“

Atsakingiau metų pabaigos šventėms ruošiasi vyresnio amžiaus gyventojai – taip juos elgtis verčia gyvenimiška patirtis. Bet banko atstovė stebėjosi, kad net mažiausias pajamas – iki 500 Lt vienam žmogui – gaunantys gyventojai, kuriems didesnės vienkartinės išlaidos labiau kerta per kišenę, šventėms nesiruošia iš anksto.

Išlaidomis dovanoms, pramogoms, maistui ir gėrimams gerokai atsiliekame nuo daugelio europiečių – „Deloitte“ tyrimo duomenimis, vidutinės išlaidos sieks 591 eurą – vos mažiau nei pernai. Daugiausia žada išlaidauti airiai (966 eurai), šveicarai (817 eurų) ir Liuksemburgo gyventojai (816 eurų), mažiausiai – olandai (287 eurai).

75 proc. gyventojų šventinių išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį, atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Taip elgiasi tik maždaug 57 proc. europiečių.

Optimaliausias laikas pradėti planuoti ar pirkti dovanas, kaupti lėšas joms ir vaišėms yra pusmetis iki didžiųjų švenčių.

Į klausimą, ar šventinio laikotarpio išlaidoms (vaišėms ir dovanoms) kaupia iš anksto, net 53 proc. žmonių atsakė neigiamai (pernai tokių buvo 48 proc.). Likus mėnesiui lėšas pradeda kaupti 22 proc. (27 proc.), likus 2–3 mėnesiams – 10 proc. (14 proc.), dar anksčiau – 3 proc. (tiek pat buvo ir pernai).

Tik 2 proc. (0,3 proc.) lėšas dovanoms ir vaišėms pradėjo kaupti prieš 7–12 mėnesių. Kaip ir pernai, 7 proc. lėšų nekaupia, bet dovanas perka ar ruoši iš anksto.

Pasak O.Bložienės, optimaliausias laikas pradėti planuoti ar pirkti dovanas, kaupti lėšas joms ir vaišėms yra pusmetis iki didžiųjų švenčių. Pavyzdžiui, per šį laiką galima pasinaudoti nuolaidomis, kas mėnesį atidėti po keliasdešimt litų.

„Nemanau, kad reikia smarkiai riboti išlaidas ar visai atsisakyti švenčių, bet patartina lėšas planuoti ir naudoti racionaliai“, – pažymėjo ekspertė.

Taupys dovanų sąskaita

Dovanoms ir sveikinimams trečdalis namų ūkių išleis iki 100 Lt (pernai – ketvirtadalis), kiek mažiau – 101–200 Lt (maždaug tiek pat kiek pernai). Planuojančiųjų 201–300 Lt išlaidas skaičius nepasikeitė – 16 proc. Perpus mažiau (pernai – 11 proc.) dovanoms skirs 301–400 Lt, vos 4,7 proc. (5,8 proc.) – iki 500 Lt, perpus mažiau – per 500 Lt. Vienas iš 25 gyventojų nei dovanoms, nei sveikinimams žada neišlaidauti (pernai – 9 proc.).

Didelė dalis apklaustųjų prisipažino pirkdami dovanas taupysiantys: trys iš 10 sveikins tik artimuosius, du iš 10 dovanos pigesnius daiktus, beveik tiek pat sveikins mažiau žmonių, 7 proc. patys gamins dovanas, vos mažiau vietoj atskirų dovanų keliems žmonėms (šeimai) pirks vieną, 4 proc. prisidės prie bendrų dovanų. Kiti taupyti neplanuoja, išlaidaus daugiau arba visai nieko nedovanos.

Taupyti rengiasi gaunantieji didesnes pajamas, taigi paprastai labiau išsilavinę žmonės, miestų gyventojai. Provincijos gyventojai labiau įsivaizduoja, kad dėmesys realizuojamas per dovanas.

Įdomus dalykas – namų ūkiai, gaunantys mažesnes pajamos, planuoja panašias išlaidas dovanoms, kaip ir tie, kurie gauna didesnes pajamas. O.Bložienė siūlė per šventes labiau optimizuoti išlaidas ir kruopščiau sverti savo galimybes.

Kalėdų laikotarpis laikomas nesėkmingiausiu, skirstant prekes ir paslaugas vartotojams – net 30 proc. būna nepatenkinti Kalėdų dovanomis ir pageidauja jas grąžinti. Todėl, nors lietuviai taip elgiasi retai, patariama prie dovanos pridėti čekį, taip elgtis ragina net etiketo specialistai.

Nežinantieji, ką dovanoti bičiuliams ar artimiesiems, retai suklys užsukę į knygyną – maždaug 46 proc. apklaustųjų po eglute šiemet mielai rastų knygą. Daugiau nei trečdalis norėtų grynųjų pinigų, drabužių ar avalynės, kosmetikos ar parfumerijos, dovanų čekių. Kompaktinė plokštelė ar DVD pradžiugintų tris iš 10, saldainiai arba grožio, SPA procedūros, juvelyrika ar laikrodis – kas ketvirtą.

Per šventes ir atostogas užgriūna vaistines

Gausesnis vaišių stalas – daugiau išmetamo maisto. Tyrimas rodo, kad trys iš dešimties gyventojų išmeta maisto, kurio vertė – 5–10 Lt, po penktadalį – iki 5 Lt ir 10–20 Lt, kiek mažiau – 20–50 Lt, pustrečio procento – 50–100 Lt. Pusė gyventojų nesuvalgyto maisto išmeta nuolat.

Išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvos namų ūkio biudžete vidutiniškai sudaro 35,2 proc.

Kad Kūčių ir Kalėdų vaišės yra pernelyg gausios daugelio žmonių skrandžiams, rodo padidėjančios išlaidos vaistams. O.Bložienės teigimu, pastebimas ryškus tokio vaisto kaip „Mezym Forte“, ypač 10 000 stiprumo, pardavimo sezoniškumas. Jis išpopuliarėja per Kalėdas ir Naujuosius metus, Velykas, atostogas. Į šią statistiką neįtraukti kiti medikamentai – aspirinas nuo galvos skausmo, kiti vaistai virškinimui pagerinti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min