Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilnius nepritrūks kalėdinės šviesos

Anot J.Tūraitės, nors naujoms kalėdinėms dekoracijoms šiemet Vilnius pinigų pritrūko, gatvės kaip ir kasmet nušvis kalėdine šviesa – bus panaudotos ankstesnių metų girliandos.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Anot J.Tūraitės, nors naujoms kalėdinėms dekoracijoms šiemet Vilnius pinigų pritrūko, gatvės kaip ir kasmet nušvis kalėdine šviesa – bus panaudotos ankstesnių metų girliandos.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Vilniaus Katedros ir Rotušės aikštėse šią savaitę bus įžiebtos eglės. Nedidelis šių metų žiemos šventėms skirtas biudžetas neleido įsigyti naujų eglių puošmenų, todėl ketinama naudoti tai, kas buvo įsigyta ankstesniais metais.

Apie 15 metų pagrindines Vilniaus Kalėdų egles, gatves, televizijos bokštą puošiančios įmonės „Švenčių studija“ generalinės direktorės Jolantos Tūraitės teigimu, šiemet puošybai Vilnius daug pinigų neturi, bet kalėdinės šviesos mieste netrūks. Pašnekovė atskleidė, kad šiemet pagrindinė Kalėdų eglė Katedros aikštėje bus puošiama raudonomis gėlėmis, o Rotušės aikštės eglutę ketinama puošti sostinės vaikų pagamintais žaislais.

Nors kalėdinės eglutės lietuvių namuose jau puošiamos daugiau negu 100 metų, viešose erdvėse ši tradicija nėra tokia sena. Miesto istorija besidomintys asmenys tikslios datos, kada kuri nors sostinės aikštė pasipuošė Kalėdų eglute, negali įvardinti. Anot ne vieną knygą apie Vilniaus istoriją parašiusio Antano Rimvydo Čaplinsko, XIX a. pab. – XX a. pradž. prieš Kalėdas eglutės buvo puošiamos bažnyčiose, gimnazijose, religinių bendrijų patalpose.

„XX a. pradžioje eglutes pradėjo puošti ne tik religinės, bet ir kitokios organizacijos – gaisrininkai, geležinkelininkai, rusų moterų būrelis, „Rūtos“ draugija ir pan. Katedros aikštėje būdavo supilami sniego kalneliai, Bernardinų sode liejama čiuožykla, grodavo karinis orkestras, vykdavo šokiai ant ledo. Rengti ir labdaros vakarai, kuriuose rinkdavo lėšas našlaičių išlaikymui“, – pasakojo A.R.Čaplinskas.

Kalėdų eglės Vilniuje įsižiebs šį šeštadienį. Kartu su sukonstruota eglute Katedros aikštėje nušvis ir gyva Rotušės aikštės eglė, taip pat pagrindinių sostinės gatvių dekoracijos. Jau šeštadienį miestą papuoš ir aukščiausia kalėdine eglute vadinamas Televizijos bokštas, kuris ankstesniais metais nušvisdavo per Kalėdas. Vilniaus miesto savivaldybė visiems kalėdiniams renginiams šiemet skyrė apie 124 tūkst. Lt, šventiniam apšvietimui – 149 tūkst. Lt.

Sovietmečiu prigijo naujametinės eglutės

„Kada tiksliai Vilniaus viešosiose erdvėse pradėtos puošti eglės, nėra aišku, bet tai greičiausiai buvo prieškariu, apie 1932–1933 metus. Tada eglės būdavo puošiamos prie parapijų, bažnyčių, – pasakojo menotyrininkas, Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus. – Sovietmetis įvedė naujametinių eglių tradiciją, jų mieste būdavo daug. Eglės buvo statomos Katedros aikštėje, šalia karinių dalinių, kiekviename miesto rajone. Būdavo puošiamos Lenino, Spalio ir kitų rajonų eglės. Tačiau visos jos būdavo naujametinės, o ne kalėdinės.“

Rotušės aikštėje, anot S.Pilinkaus, kalėdinių eglių miestas nepuošdavo, nes prieškariu čia buvo įrengtas skverelis, sovietmečiu stovėjo paminklas Vincui Mickevičiui–Kapsukui. Katedros aikštė tuo metu nebuvo siejama su krikščionybe, kadangi Katedroje veikė muziejus, tad puoštos eglės irgi tebuvo skirtos Naujiesiems metams, o ne Kalėdoms. „Dar gerai, kad Katedroje buvo įkurtas muziejus, o ne traktorių ir sunkvežimių variklių remonto įmonė, kaip buvo numatyta. O varpinės bokšte vietoj kryžiaus turėjo būti šviečianti penkiakampė rubininė žvaigždė, kaip Maskvos kurantų“, – prisiminė A.R.Čaplinskas.

Rotušės aikštėje didelę kalėdinę eglę nuspręsta puošti, kai Katedros aikštė 1998 metais buvo uždaryta rekonstrukcijai. Anot savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistės Violetos Kolonaitienės, būtent Rotušės aikštėje gimė tradicija rengti teatralizuotus kalėdinių eglių įžiebimus.

„Šios šventės sutraukdavo minias žmonių, žiūrovai netilpdavo pačioje aikštėje, užplūsdavo ir jos prieigas, todėl nuspręsta įžiebimo ceremoniją perkelti į Katedros aikštę. Tik pernai dėl sumažėjusio finansavimo šventę rengėme Rotušės aikštėje, bet šiemet iškilmės vėl grįžta į Katedros aikštę“, – sakė V.Kolonaitienė.

Nušvito prospektas

„Pati idėja puošti miestą įžiebiant kalėdinį apšvietimą kilo einant Gedimino prospektu ir kalbantis, koks Vilnius tuščias ir nykus per Kalėdas“, – sakė J.Tūraitė. Anot jos, 1997 metais Gedimino prospektas papuoštas pirmą kartą, tam naudoti rėmėjų pinigai, aktyviai šią idėją rėmė ir sostinės vadovai. „Kai visi pamatė, kad apšviestas kalėdinis prospektas yra labai gražus, po truputį pradėta puošti ir kitas gatves. Įmonės palaikė iniciatyvą vietoj kalėdinių atvirukų siuntinėjimo papuošti savo pastatus, kad klientai, važiuodami pro šalį ir matydami tą grožį, kiekvieną kartą pagalvotų, kad tai yra skirta jiems“, – sakė J.Tūraitė.

Šiemet didelių naujovių miesto puošyboje J.Tūraitė nežada. „Labai džiaugiuosi, kad į Katedros aikštę grįžta dirbtinė, konstrukcinė eglė, kadangi kirsti tikrų eglių nereikėtų, geriau rinktis tokį ekologišką variantą. Ir gyventojams siūlyčiau galbūt šaką pasipuošti ar patiems pasigaminti kalėdinę eglutę“, – sakė J.Tūraitė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min