Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos kino centras skyrė 113 tūkst. litų kino projektams

Kino juosta
4.bp.blogspot.com nuotr. / Kino juosta
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos kino centras skyrė papildomą valstybinį finansavimą kino parengiamųjų ir gamybos darbų projektams bei parėmė kino sklaidos projektą. Aštuoni kino projektai pasidalino 110 000 litų finansavimą, vienas kino sklaidos projektas paremtas 3 000 litų.

Režisieriaus Jokūbo Viliaus Tūro vaidybinio pilnametražio filmo „Rojalio kambarys“ (prod. įmonė „Ketvirta versija“) parengiamųjų darbų projektui skirtas 27 900 litų finansavimas. „Rojalio kambarys“ –  tai mistinė drama, kuriama pagal to paties pavadinimo Jaroslavo Melnikos apysaką. Keturiasdešimtmetis pianistas Jura, paveldėjęs didžiulį namą, aptinka, kad jo mėgstami kambariai, kurių kiekvienas buvo skirtas įvairioms jo asmenybėms pusėms vystyti, dingsta vienas po kito. Jis netiki savo akimis, nes gerai pamena, kaip skambino rojaliu rojalio kambaryje.

Papildomas valstybinis finansavimas kino projektams skirtas vieno paremto projekto autoriams atsisakius skirtų lėšų. 

Režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio pilnametražio filmo „Padėkos diena“ (prod. įmonė „Moonmakers“) parengiamųjų darbų projektui skirta 15 000 litų. Filme pasakojama lietuvio jūreivio istorija, kuris 1970-aisiais teritoriniuose JAV vandenyse susitikus amerikiečių ir rusų laivams  peršoko iš vieno laivo į kitą, pasiprašė politinio prieglobsčio, buvo grąžintas atgal, nuteistas už SSRS išdavimą, o paskui Amerikoje tapęs kovos už laisvę simboliu. 

Režisieriaus Andriaus Blaževičius vaidybinio pilnametražio filmo „Krizė“ (prod. įmonė „Čiobreliai“) parengiamųjų darbų projektui skirtas 8 000 litų finansavimas. Filme pasakojama apie Lietuvos provincijoje gyvenantį trisdešimtmetį Vytautą, kuris yra atleidžiamas iš darbo fabrike. Dviejų vaikų tėvas imasi ieškotis naujo darbo, tačiau nesėkmingai. Jo bedarbes dienas užpildo vis didėjantis nuobodulys – ilgi rytai lovoje, ištisos dienos prie televizoriaus arba slampinėjimas po vietos prekybos centrą. Vyto iliuzija apie kitokį gyvenimą su naująja miestelio kirpėja Marija sugriūva greičiau nei pats to tikėjosi, bet tampa netikėtu tramplinu į jo asmeninę brandą. 

Lietuvos kino centro nuotr./Krizė
Lietuvos kino centro nuotr./Krizė

Režisieriaus Tomo Tamošaičio dokumentinio animacinio pilnametražio filmo „Kileris, Pingvinas, Tomas“ (prod. įmonė „Era film“) parengiamųjų darbų projektui skirtas 16 500 litų finansavimas. Senamiesčio pakraštyje, tarp išpuoselėtų naujų ir renovuotų namų stovi Pilkas Namas, kuriame gyvena Kileris, Pingvinas, Padlyza, Gražuolis ir dar daug kitų. Niekas iš tikrųjų nežino, ar Kileris bandė kažką nužudyti, bet Pingvinas neabejotinai kalbasi su paukščiais, o Padlyza gali pats save nubausti. Gražuolis nėra toks protiškai atsilikęs, kaip visi apie jį galvoja. Kiekvienas Namo gyventojas turi savo pravardę. Namas – uždaro pasaulio dalis, kuriame negalioja įprasti erdvės ir laiko dėsniai. Namas – tai kažkas daugiau nei paprastas vaikų, su kuriais nežino, ką daryti nei tėvai, nei visuomenė, psichiatrijos centras. Namas – tai atskira visata. Projektas dalyvavo Švedijoje vykstančiame finansavimo forume „Financing Forum for Kids Content“ ir yra atrinktas į tarptautinius kino projektų vystymo mokymus Prancūzijoje „Eurodoc-Production“ ir Danijoje „AniDox:LAB“. 

Lietuvos kino centro nuotr./Kileris, Pingvinas, Tomas
Lietuvos kino centro nuotr./Kileris, Pingvinas, Tomas

Režisieriaus Andriaus Kirvelos animacinio trumpametražio filmo „Miško šviesos“ (prod. įmonė „Doctor Anima“) gamybos projektui skirtas 20 000 litų finansavimas. Trumpa pamiškės istorija pasakoja apie amžiną, niekada nenutrūkstantį gyvybės pabaigos ir pradžios stebuklą. Nelaiminga kiškio žūtis tampa nepaprastu išgyvenimu jo kūnelį radusiems vaikams. Šie jį pagarbiai palaidoja žaidimų smėlio dėžėje. Mirštantį kiškio kūnelį apleidžia visa gausybė jame iki tol prieglobstį radusių stebuklingų būtybių, kurios nerimastingai ieškosi naujų namų. Kiškio gyvybė pasibaigia ištirpdama aplinkoje ir įsikūnydama naujai užgimstančiuose augaluose ir gyvuose sutvėrimuose. Tai liūdna, tačiau šviesi ir viltinga pasaka mūsų vaikams. Tai fantastiškas ir vaizdus atsakymas į klausimą, kuris anksčiau ar vėliau bus paklaustas: kas yra mirtis? 

Režisieriaus Igno Meilūno animacinio trumpametražio filmo „Miškas“ (prod. įmonė „WRKS“) gamybos projektui skirtas 4 000 litų finansavimas. Tai stopkadro technika filmuotas animacinis filmas apie miške klaidžiojančią, naktį šviečiančią mitinę būtybę, kurią bando pagauti senas gamtininkas ir taip papildyti savo išskirtinę kolekciją.

Režisierių Urtės Budinaitės ir Johan Oettinger animacinio trumpametražio filmo „Gruziniškas tostas“ gamybos projektui skirtas 2 000 litų finansavimas. Tai bendros lietuvių ir danų gamybos lėlių animacijos filmas, pasakojantis trumpą istoriją apie nuopuolį ir pakilimą, apie nusižeminimą ir pasiaukojimą. Pagrindinis personažas, išdidus, bet nusilpęs erelis, išskrenda į paskutinę savo gyvenimo kelionę, kurioje patiria lemtingą kovą tarp gėrio ir blogio. Herojus miršta, tačiau lieka išdidus ir nenugalėtas. 

Trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian shorts“ sklaidos projektui „Lietuviškų trumpametražių filmų programa festivalyje „10th LAGO FILM FEST“ Italijoje skirtas 3 000 litų finansavimas. Liepos 18-24 dienomis vyksiančio festivalio ne konkursinėje programoje „FOCUS: Euro Vision“ bus parodyta aštuonių lietuviškų 2010-2012 metais sukurtų trumpametražių filmų programa. 

Programą sudaro režisierės Oksanos Burajos dokumentinis filmas „Liza, namo!“, režisierės Dovilės Šarutytės filmas „Nesiseka šiandien“, režisieriaus Andriaus Paškevičiaus vaidybinis filmas „Senelis“, režisierės Kristinos Sereikaitės vaidybinis filmas „Nevykęs scenarijus“, režisierės Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Galim susitikti, galim nesusitikti“, režisierės Urtės Budinaitės animacinis filmas „Nepriklausomybės diena“, režisierės Ievos Miškinytės animacinis filmas „Saga“, režisierės Redos Tomingas animacinis filmas „Kaltė“. 

Šis festivalis yra vienas greičiausiai augančių ir populiarėjančių trumpų filmų festivalių ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje. Kasmet be konkursinės filmų programos čia rengiamos ir įvairios specialiosios nekonkursinės programos, supažindinančios su skirtingų šalių, žanrų, temų įvairove. Šiais metais festivalyje rengiama ir speciali Lietuvos kino kūrėjų darbų programa „Lithuanian Euro Vision”.

Papildomas valstybinis finansavimas kino projektams skirtas vieno paremto projekto autoriams atsisakius skirtų lėšų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min