Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvių poliarinė ekspedicija „Grenlandija 2011“: kas, kur, kodėl

Poliarinis šaltis
Tomo Šalkaus/polar.vuzk.lt nuotr. / Poliarinis šaltis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvą vis labiau užkariaujant pavasariui, kiek kitokiomis sąlygomis įpratusių gyventi ir keliauti vyrukų trijulė išvyko ieškoti poliarinio šalčio ir speigo.

Be sniego ir šalčio gyventi negalinčių žmonių komanda antradienį, balandžio 19 d. pradėjo slidžių ekspediciją Grenlandijoje.

Poliarinės ekspedicijos idėja yra kirsti Grenlandijos salą be jokios papildomos išorinės pagalbos. Tai – daugiau nei 650 km per beribius sniego ir ledo laukus nuo vakarinės salos pakrantės iki rytinės.

Maršrutą ekspedicijos dalyviai planuoja įveikti vien savo jėgomis – pėsčiomis, slidėmis bei jėgos aitvarais. Reikalingus daiktus bei maisto produktus keliautojai visą laiką temps paskui save rogėse, kurios ekspedicijos pradžioje svers apie 60kg.

„Ne, tai ne komercinė kelionė ir mes nesamdome gidų. Viską darome patys, savo jėgomis.“ – pasakojo ekspedicijos vadovas Algimantas Kuras. „Mes neesame naujokai, pasiruošėme ir susiplanavome viską ypač kruopščiai, be to kiekvienas iš mūsų turi sukaupęs didžiulę panašių kelionių patirtį“.

Algimantas Kuras, Justas Gadeikis, Nerijus Levickas – šių keliautojų laukia sudėtingi išbandymai. Ekspedicijos metu neplanuojama jokia pagalba iš civilizacijos. Vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu bus užmezgamas tik palydoviniu telefonu. Susižeidus, susirgus ar atsitikus kitai nelaimei pagalbos gali tekti laukti keletą dienų ar net ilgiau nei savaitę.Tai ne komercinė kelionė ir mes nesamdome gidų. Viską darome patys, savo jėgomis.

Tai – 25 dienos be jokio šilumos šaltinio – tik palapinė, miegmaišiai, benzininis degiklis sniegui tirpdyti. maistui gaminti; termometro stulpelis gali nukristi iki -45°, pučia stiprūs vėjai, siaučia pūgos. Keliautojams gresia nušalimai, ypač veido, kojų ir rankų,  dėl to reikia būti labai atsargiems.

Apie 550 kilometrų planuojamo maršruto driekiasi per Grenlandijos sniego kepurę – tai beribė sniego ir ledo dykuma, be jokio augmenijos, ten nesutiksi nei žmogaus, nei gyvūno, nei ežerų, nei upių, nei kalnų.

„Vėjas gali tapti didžiausiu priešu tokioje vietoje, kur negali niekur pasislėpti. Antra vertus, jei palankus, vėjas gali būti geriausias draugas. Mes tikimės panaudoti jėgos aitvarus ir tokiu būdu įveikti didelę suplanuoto maršruto dalį.“ – pasakojo ekspedicijos dalyvis Justas Gadeikis.

Grenlandijos ekspedicija yra pirmasis istorijoje lietuvių bandymas kirsti Grenlandijos salą.  Pirmoji pasaulyje kirtusi salą buvo  F.Nanseno vadovaujama norvegų ekspedicija 1888 m. Vėjas gali tapti didžiausiu priešu tokioje vietoje, kur negali niekur pasislėpti. Antra vertus, jei palankus, vėjas gali būti geriausias draugas.

Ši lietuvių ekspedicija – tęstinis poliarinių slidžių ekspedicijų projektas. 2010 metų pavasarį komanda sėkmingai įgyvendino ekspediciją Svalbardo salyne, Špicbergeno saloje, kur pirmą kartą lietuvių keliautojų istorijoje buvo panaudoti jėgos aitvarai, kaip transporto priemonė tokio pobūdžio kelionėse. Per 23 ekspedicijos dienas komanda įveikė virš 430 km, išžvalgė keliautojų mažai lankomas salos vietas, įkopė į keletą viršukalnių.

Grenlandija – tai didžiausia pasaulyje sala, esanti ties šiaurės rytiniais Šiaurės Amerikos krantais, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Apie 81% salos padengta ledu. Centrinėje salos dalyje ledo vidutinis storis 2300 m, didžiausias – 3400 m. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų. Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkstančiai gyventojų, kurių dauguma įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, kur klimatas ne toks atšiaurus.

OFICIALI VU ŽYGEIVIŲ KLUBO SVETAINĖ 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min