2010 metų liepą grupė narų rado Baltijos jūros dugne dvistiebio laivo, nuskendusio laikotarpiu tarp 1800 ir 1830 metų, liekanų.
Laivas plaukė, matyt, iš Kopenhagos į Sankt Peterburgą ir gabeno į Rusijos sostinę alkoholio krovinį.
Ekspertai, paragavę gėrimo iš butelių, sakė, jog tai, kad alus labai keisto skonio, jų nestebina, – sakė centro atstovė Annika Wilhelmson.
Iš pradžių manyta, kad buteliuose yra tik šampanas „Heidsieck“, „Veuve Clicquot“ ir „Juglar“. Bet keliant butelius į paviršių vienas iš jų sprogo ir paaiškėjo, kad tai alus.
Vėliau buvo nustatyta, kad keliuose kituose buteliuose taip pat yra alus. Kaip nustatė keturi ekspertai, jis visiškai tinkamas gerti.
Alandų salų valdžia kreipėsi į Suomijos techninių tyrimų centrą VTT, prašydama atkurti receptą.
Pasak tyrimo centro atstovų, alus yra rūgštus su kažko pridegusio prieskoniu.
„Ekspertai, paragavę gėrimo iš butelių, sakė, jog tai, kad alus labai keisto skonio, jų nestebina“, – sakė centro atstovė Annika Wilhelmson.
Dabar mokslininkai pamėgins rasti mielių grybelių ar kitų mikroorganizmų gyvų ląstelių.
„Kol kas mes matėme ląsteles tik per mikroskopą, bet mes nežinome, ar jos gyvos, – sakė A.Wilhelmson. – Jeigu mums pavyks surasti gyvų mikroorganizmų, mes jų DNR palyginsime su dabar žinomų rūšių mielėmis“.
Suomijos tyrėjai mano, kad sudėtingiausia bus nustatyti panaudotų apynių tipą.
Apskritai mokslininkai pripažįsta: kad ir kokie bus gauti rezultatai, jiems vis tiek teks daug ką prigalvoti.
