Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ambicijos – kelias į turtus, bet ne į laimę

Prabangios jachtos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ambicijos – kelias į turtus, bet ne į laimę
Šaltinis: 15min
0
A A

Vienų žmonių ambicijomis žavimės, kitų – smerkiame. Nedaug yra taip dviprasmiškai vertinamų savybių, kaip ambicijos. Nors visuotinai pripažįstamos kaip būtina sąlyga sėkmei, ambicijos ne rečiau suvokiamos ir kaip neigiamą prasmę turinti sąvoka. Taigi ar ambicijos yra dorybė, ar yda? Tuo domėjosi CNN žurnalistas Timas Hume'as.

Neseniai Jungtinėse Valstijose atliktus tyrimą išsiaiškinta, kad nors ambicijos padeda žmogui įgyti geresnį išsilavinimą ar padaryti geresnę karjerą, ilgalaikėje perspektyvoje jos nebūtinai padaro žmogų laimingesnį. Mažiau ambicingi „dykinėtojai“, anot šio tyrimo išvadų, gali būti tokie pat laimingi. Dar daugiau – jų gyvenimo trukmė gali būti netgi ilgesnė, nei ambicijų neslepiančių žmonių.

Tyrimui vadovavęs JAV Notre Dame universiteto profesorius Timothy Judge'as CNN sakė, kad socialinių mokslų atstovai yra linkę kalbėti apie ambicijas nepaaiškindami, ką ši sąvoka reiškia. Norėdamas atsakyti į klausimą, kokią įtaką žmogaus gyvenimui turi jo ambicijos, profesorius analizavo duomenis, kuriuose buvo surinkta informacija apie daugiau nei 700 žmonių gyvenimus – nuo tada, kai jie buvo vaikai, iki kol sulaukė 70 metų.

T.Judge'as pripažino, kad tyrimo „Aukštumų siekimo vertė: ambicijų priežastys ir pasekmės“ rezultatai jį nustebino. Tyrimas atskleidė didesnę, nei tikėjosi profesorius, koreliaciją tarp ambicijų ir sėkmės moksluose bei karjeroje. Tačiau tie, kuriems sekėsi šia prasme, skirtingai nei būtų galima tikėtis, nebuvo daug laimingesni ir negyveno ilgiau nei tie, kuriems moksluose ir karjeroje sekėsi prasčiau. Dar daugiau – tie, kurių pasiekimai nesutapo su jų ambicijomis, buvo mažiau laimingi ir mirė jaunesni.

Tyrimas, kurio rezultatai bus išspausdinti žurnale „Taikomoji psichologija“, analizavo 1922 metais pradėto kito tyrimo rezultatus. Šis tyrimas sekė kelių šimtų žmonių gyvenimus nuo tada, kai jie buvo vaikai, iki kol jiems sukako 70 metų. Vieni iš šio tyrimo dalyvių studijavo geriausiuose pasaulio universitetuose, padarė įspūdingas karjeras, kitų pasiekimai buvo kuklesni.

Nors ambicijos padeda žmogui įgyti geresnį išsilavinimą ar padaryti geresnę karjerą, ilgalaikėje perspektyvoje jos nebūtinai padaro žmogų laimingesnį.

Ambicingiems tyrimo dalyviams, kurie patys taip save apibūdino jaunystėje ir kuriuos taip apibūdino jų tėvai, materialiniu atžvilgiu gyvenime sekėsi daug geriau nei ne tokiems ambicingiems. Jie studijavo geresniuose universitetuose, dirbo geresnėse įmonėse ir gavo didesnius atlyginimus.

Tačiau nepaisant to, kad, atrodytų, turėjo viską, kalbant apie laimę ir gyvenimo trukmę jie nebuvo sėkmingesni nei neambicingi tyrimo dalyviai.

„Nors ambicingi žmonės turėtų būti patys laimingiausi žmonės, nes jie pasiekia labai daug, tyrimas rodo, kad jie buvo tik šiek tiek laimingesni nei „dykinėtojai“. Daugmaž sutapo ir jų gyvenimo trukmė. Tačiau tais atvejais, kai žmonių ambicijoms nepavykdavo virsti sėkminga karjera, žmonės buvo daug labiau linkę mirti anksčiau nei mažiau ambicingi žmonės.“, – tyrimo rezultatus aiškino T.Judge'as.

Profesoriaus įsitikinimu, nepaisant materialinės sėkmės, ambicingi žmonės buvo tik nereikšmingai laimingesni už neambicingus, nes jie nuolat patirdavo nepasitenkinimo jausmą.

„Ambicijos, pagal apibrėžimą, verčia žmones išsikelti sau tikslus ir siekius, – sakė profesorius. – Jei sau išsikėlei pačius didžiausius tikslus pasaulyje, visuomet jausiesi jų nepasiekiantis jų. Tai tarsi Sizifo akmens ridenimas į kalną.“

T.Judge'as atkreipė dėmesį, kad tyrimo medžiagoje analizuota tik informacija apie Kalifornijos valstijoje augusius išsilavinusius žmones, prieš pusę amžiaus padariusius įspūdingas karjeras, todėl neaišku, ar tyrimo rezultatus galima apibendrinti visoms individų grupėms.

Atliktame tyrime daug kalbama apie ambicijų pasekmes, o kaip dėl jų priežasčių? Anot tyrimo išvadų, ambicijas lemia tiek gamta, tiek auklėjimas. „Nustatėme, kad ambicijų turėjo vaikai, kurie buvo protingi ir sąžiningi“, – sakė T.Judge'as. Tačiau ambicijomis pasižymėjo ir geras profesijas turėjusių tėvų vaikai.

Žinant, kad ambicijos turi trūkumų ir kad jas asmenyje galima išugdyti, ar jos turėtų būti skatinamos?

„Taip, – sakė T.Judge'as. – Tačiau reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių. Nemanau, kad ambicijas reikėtų nuvertinti. Jos išties svarbios individams ir ekonomikoms. Tačiau mes taip pat turime suvokti savo ribas.“

„Noras savo vaikams įskiepyti ambicijas yra geras dalykas. Tačiau turime suvokti, kad vien ambicijos jų gyvenimų nepavers pilnaverčiais. Tai nesuteiks jiems visų reikalingų įgūdžių ir savaime nelems laimės, gerovės ar ilgos gyvenimo trukmės“, – kalbėjo T.Judge'as.

Atsvara ambicijoms – dėkingumas už tai, ką turime. Tai savybė, kurią visuomenė dažnai pamiršta, sakė T.Judge'as. „Pamoka ambicingiems žmonėms – prisiminkite akimirką sustoti, įvertinkite tai, ką pasiekėte ir džiaukitės tuo.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min