Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Atskleista 37 metų senumo paslaptis: mokslininkai Mėnulyje aptiko mėnuleigį

JAV mokslininkai Mėnulio paviršiaus nuotraukose, kurias perdavė aplink Žemės palydovą skriejantis kosminis zondas LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“), aptiko sovietinį aparatą „Lunochod-2“, dar lietuviškai žinomą tiesiog kaip mėnuleigis.
Mėnulio paviržiuje aptiktas prieš 37 metus nustojęs veikti „Lunochod-2“.
Mėnulio paviržiuje aptiktas prieš 37 metus nustojęs veikti „Lunochod-2“. / uwo.ca nuotr.
Temos: 2 Mėnulis Kosmosas

Fotografijose aiškiai matomi mėnuleigio palikti pėdsakai. Mokslininkai sugretino nuotraukų detales su įvykiais, kurie nutiko su mėnuleigiu prieš 37  metus.

Vakarų Ontarijo universiteto profesorius Philas Stooke'as pagal 35 kilometrų ilgio pėdsakus ant Mėnulio paviršiaus, paliktus mėnuleigio, nurodė tikslią vietą, kurioje dabar stovi kosminis aparatas. Beje, 35 kilometrai – pati ilgiausia kelionė, kurią įveikė bet koks žmogaus sukurtas aparatas ant kito dangaus kūno paviršiaus.

„Scanpix“ nuotr./Mėnuleigis „Lunochod“
„Scanpix“ nuotr./Mėnuleigis „Lunochod“

„Pėdsakai nuotraukose buvo matomi iš karto, – sakė P.Stooke'as. – Žinodami misijos istoriją galėjome atkurti daugelį mėnuleigio kelionės detalių. Matome, kurioje vietoje jis matavo magnetinį lauką, važinėdamas pirmyn ir atgal tuo pačiu maršrutu, tikslindamas gautus duomenis. Taip pat matome, kurioje vietoje jis įvažiavo į nedidelį kraterį ir kur jo aušinimo radiatorius pasidengė Mėnulio gruntu, kai aparatas mėgino iš kraterio išvažiuoti. Dėl gruntu padengto radiatoriaus aparatas perkaito ir sugedo. Nuotraukoje mėnuleigis matomas kaip juoda dėmė.“

P.Stooke'as pareiškė, kad dabar bus galima peržiūrėti ir patikslinti anksčiau Rusijos pateiktus Mėnulio žemėlapius, kuriuose buvo pažymėta numanoma „Lunochod-2“ buvimo vieta.

„Lunochod-2“ ant Mėnulio paviršiaus nusileido 1973 metų sausio 15 dieną. Į Mėnulį jį nuskraidino automatinė tarpplanetinė stotis „Luna-21“.

„Lunochod“ serijos aparatai Sovietų Sąjungoje buvo kuriami praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje ir aštunto pradžioje. Pirmasis „Lunochod“ Mėnulio nepasiekė. 1969 metų vasario 19 dieną jį nešusi raketa sprogo praėjus vos kelioms sekundėms nuo starto. Šią žinią SSRS nuslėpė, o pirmasis mėnuleigis vėliau neviešai buvo įvardijamas kaip „Lunkochod-0“.

Jo įpėdinis „Lunochod-1“ Mėnulyje išsilaipino 1970 metų lapkričio 17 dieną ir dirbo tyrinėdamas palydovo paviršių bei siųsdamas informaciją ir nuotraukas į Žemę iki 1971 metų rugsėjo, kol išseko jo radioizotopinis šilumos šaltinis. „Lunochod-2“ Mėnulyje dirbo nuo 1973 metų sausio 15-osios iki tų pačių metų birželio 4-osios. 1977 metais buvo planuojama į Mėnulį pasiųsti mėnuleigį „Lunochod-3“, tačiau tai liko tik planai. Dabar šis mėnuleigis eksponuojamas muziejuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius