Neurologijos mokslo profesorius Masačiusetso technologijos institute pribloškė visus, įskaitant ir savo žmoną, pareikšdamas, jog itin džiaugiasi sūnaus gimimu, nes „aš tikrai noriu jį išstudijuoti ir atlikinėti su juo eksperimentus“, rašo „International Herald Tribune“.
Jis taip ir padarė. Vos gimusiam sūnui P.Sinha ant galvos užmovė nešiojamą video kamerą, kad sužinotų, į ką jo mažylis Dariusas žiūri.
P.Sinha yra vienas iš tų mokslininkų, kurie savo tyrimams pasirinko ne ką kitą, o savo tikrus vaikus. Jau praeityje mokslininkai imdavosi tirti savo vaikus, tačiau šiuolaikinių technologijų pagalba leidžia mokslininkams surinkti kur kas daugiau ir detalesnių duomenų.
„Jums reikalingi tyrimo subjektai, o jų gauti sunku“, – tikina Deborah Linebarger, vadovaujanti Pensilvanijos universiteto profesorė ir psichologė, kuri įtraukė savo keturis vaikus į tyrimą, kuriuo siekiamas nustatyti žiniasklaidos poveikis vaikams.
Dar vienas profesorius ėmėsi tirti savo vaikų smegenis magnetiniu rezonansu, kitas įtraukė į tyrimą apie mokymosi problemas ir kalbą visus septynis savo vaikus.
Vienas jų Debas Roy namuose įrengė 11 stebėjimo kamerų ir 14 mikrofonų, kad užfiksuotų kiek įmanoma daugiau sūnaus veiksmų per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus. Jis gavo 250 tūkstančių valandų trukmės garso įrašus, kurių tyrimą pavadino Žmogaus kalbos vystymosi projektu.
Taigi, kol kai kurie tėveliai filmuoja ir fotografuoja vaikus atminimui ir draugams parodyti, kiti tuo užsiima moksliniais tikslais, tačiau patys tikriausiai nenorėtų atsirasti savo vaikų vietoje.
