Visuotiniai rinkimai Belgijoje įvyko dar pernai liepą, bet juos laimėjusioms partijoms iki šiol nepavyko sudaryti valdančiosios koalicijos. Pagal vyriausybės nebuvimo laiką Belgija sparčiai artėja prie neoficialaus pasaulio rekordo.
„Kai padėtis kebli ir niekas nejuda, tenka tapti ciniku arba reaguoti su humoru“, – pareiškė ginekologės išsilavinimą turinti Belgijos senatorė Marleen Temmerman.
„Raginu visas derybininkų sutuoktines susilaikyti nuo sekso, kol nebus susitarimo. Nesimylėkite su jais, kol nauja administracija pasirodys ant rūmų laiptų“, – sakoma jos pranešime, kurį išspausdino vienas Belgijos laikraštis.
M.Temmerman sakė britų nacionaliniam transliuotojui BBC nesulaukusi tiesaus politikų arba jų artimųjų atsakymo dėl savo iniciatyvos, tačiau daugelis jos biurui skambinusių piliečių šį pasiūlymą įvertino teigiamai.
Senatorė pridūrė, jog žmonėms, kuriuos glumina toks požiūris, tiesiog trūksta humoro jausmo.
Tuo tarpu Belgijos aktorius Benoit Poelvoorde (Benua Pelvordė) paragino prie spaudimo šalies politikams savaip prisidėti vyrus.
„Auginkimės barzdas, kol Belgija vėl pakils“, – jis sakė per nacionalinę televiziją.
M.Temmerman priminė, kad priemonės, panašios į jos siūlomas, davė puikių rezultatų Kenijoje 2009 metais: šalyje naujas ministrų kabinetas buvo sudarytas praėjus savaitei nuo moterų paskelbto sekso streiko pradžios.
BBC taip pat nurodė, kad šis spaudimo metodas toli gražu nėra naujienų: dar senovės graikų komedijų autorius Aristofanas savo kūrinyje „Lisistratė“ aprašė panašų boikotą, kurį esą surengė Graikijos moterys, siekusios sustabdyti karą tarp Spartos ir Atėnų.
2006 metais panašią taktiką panaudojo nusikalstamų grupuočių, kontroliavusių Kolumbijos miestą Pereirą, narių partnerės. Jos pareikalavo, kad gangsteriai sudėtų ginklus, paskelbusios „sukryžiuotų kojų streiką“.
